Žygeiviai dalijasi, kodėl pasirinko šį laisvalaikio leidimo būdą – keičiasi ne tik žygiai, bet ir žmonių elgesys gamtoje
Po keliasdešimt kilometrų gamtoje įveikiantys žygeiviai tik patvirtina: žygiavimas padeda geriau pažinti aplinką ir save patį ar kolegas. Nors žygius pamėgę žmonės pastebi, jog pamiškėse ar šalia pėsčiųjų takų paliktų atliekų mažėja, ekspertas, išsiruošusiems į žygį, primena – gamtoje galioja tos pačios atliekų rūšiavimo taisyklės kaip ir namuose, rašoma aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ pranešime žiniasklaidai.
Nežada sustoti
Ekologu dirbantis Remigijus pėsčiųjų žygiuose dalyvauja jau trejus metus. Visų pirma, aktyvus žygiavimas pakeitė jo požiūrį į sveiką gyvenseną ir suformavo naujus įpročius. Šiuo metu per dieną Remigijus nueina ne mažiau nei 15 tūkstančių žingsnių – tai tapo savotišku įpročiu. „Jei tik įmanoma, kuo didesnius atstumus stengiuosi įveikti pėsčiomis. Toks judėjimo būdas tvarus, sveikas pasauliui, man pačiam ir visuomenei. Juk visi norime gyventi kuo švaresnėje aplinkoje, kvėpuoti grynesniu oru. Svarbiausia – išsiugdyti įprotį, tą gali padaryti kiekvienas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Žygiavimas, anot Remigijaus, padeda atsipalaiduoti, pailsėti, pabūti su savimi. Dirbdamas ekologu, gamtoje jis nuolat atkreipia dėmesį į tai, kokią ją palieka laisvalaikį čia leidžiantys žmonės. Pastebi – vienkartinių indų ir kitų atliekų pamiškėse, parkuose ar pažintiniuose takuose mažėja. Žinoma, prie to prisideda ir patys žygeiviai – tiek patys rinkdami atliekas, tiek informuodami atsakingus asmenis apie pakeliui surastas stambiagabarites atliekas.
Remigijus vasario mėnesį ruošiasi žygiuoti 38 kilometrus Kazlų rūdoje vyksiančiame „Meilės žygyje“. Ligšiolinis jo rekordas – vienu kartu nužygiuoti 50 kilometrų.
Žygiuoja su šeima ir kolegomis
Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ Tvarumo vadovas Linas Černiauskas pasakojo taip pat esantis laiko leidimo gamtoje entuziastas. Ilgą laiką žygiuodavęs su šeima, išbandęs kone visus pažintinius takus netoli Vilniaus, vis dažniau su kolegomis žygiuoja ir masiniuose žygiuose. „Man žygiai gamtoje – balansas tarp darbo, socialinio gyvenimo ir tos ramybės, kurią gali suteikti gamta“, – pasakojo L. Černiauskas.
Išbandęs ir individualius žygius su šeima, ir organizuojamus masinius pėsčiųjų žygius, pašnekovas atkreipė dėmesį, jog keliaudami vieni arba su šeima žygeiviai gali rinktis maršrutą, kur kelis kilometrus nebus jokios šiukšliadėžės, taigi, atsakomybė, kur galiausiai nukeliaus tuščios popierinės ar plastikinės pakuotės, vienkartiniai maišeliai, stikliniai ar plastikiniai buteliai, kitos antrinės žaliavos, atitenka patiems keliautojams.
Poilsiavietėse ar netoli pėsčiųjų takų paprastai galima rasti šiukšliadėžių ar konteinerių, tačiau jei jų nėra, dar prieš išvykstant į gamtą patariama pasirūpinti bent dviem šiukšlių maišais: pakuočių ir mišrioms atliekoms.
„Kalbant apie žygius gamtoje, labai svarbu vadovautis tomis pačiomis atliekų rūšiavimo taisyklėmis kaip ir namuose. Jeigu vietoje atliekas išrūšiuoti sudėtinga, pavyzdžiui, nėra tam skirtų konteinerių, svarbu bent atskirti pakuotes ir grįžus iš žygio jas išmesti į pakuočių rūšiavimo konteinerį. Popieriaus ir plastiko pakuotes išmetus į bendro naudojimo buitinių atliekų konteinerius, prarasime galimybę jas perdirbti“, – atkreipė dėmesį L. Černiauskas.
Tiesa, masiniuose pėsčiųjų žygiuose rūšiuoti atliekas paprasčiau – organizatoriai pasirūpina įrengti pakuočių rūšiavimo konteinerius.
Žygiuodamas Linas teigė pastebintis, jog atliekų pamiškėse, šalia pažintinių takų mažėja. Kol kas jam labiausiai į akis krenta išmestos nuorūkos – daugeliui jos vis dar atrodo nedidelės ir žalos nedarančios atliekos. „Ne visi žmonės susimąsto, kad nuorūkose gausu įvairių dervų, kitų priedų, kad nuorūka vandenyje suyra per maždaug 15 metų, o gamtoje – dar ilgiau“, – komentavo „Ecoservice“ Tvarumo vadovas.
Šiuo metu Linas taip pat ruošiasi dalyvauti vasario 15 dieną Kazlų Rūdoje vyksiančiame „Meilės žygyje“ – tai pirmasis iš šešių suplanuotų šiemet trisdešimtmetį švenčiančios aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ žygių.
Į gamtą – pailsėti
Kristina – taip pat aktyvi žygių dalyvė. „Žygiai ramina, suteikia gerų emocijų, pripildo vidinės ramybės, padeda „perkrauti“ mintis. Vaikščiojimas tiek įvairiais pasivaikščiojimų takais, tiek žygiuose suteikia galimybę atsitraukti nuo kasdienybės, greito miesto gyvenimo ritmo, pasisemti energijos iš gamtos, bei, žinoma, atrasti naujų vietų, į kurias vėliau norisi sugrįžti“, – pasakojo pašnekovė.
Prieš išėjimą į gamtą, nesvarbu ar trumpas ar ilgas suplanuotas žygis, Kristina visuomet atlieka namų darbus: pasirenka tinkamus ir patogius drabužius, avalynę, kuri nevaržytų ir leistų patogiai bei kokybiškai leisti laiką. Šiltomis dienomis įsideda pakankamą kiekį vandens, vėsesnėmis – arbatos. Vasarą pasirūpina papildoma apsauga nuo uodų ir erkių.
Įprastai pašnekovė įveikia 5–15 kilometrų, o ilgiausias jos įveiktas žygis – 28 km Siguldoje.
Kristina žygiams įkvepia ir kolegas, nes tiki, jog tai – puikus būdas juos pažinti neformalioje aplinkoje, sukurti artimesnius ryšius bei sustiprinti komandinę atmosferą.
Vaikščiodama populiaresniais pėsčiųjų takais Kristina pasakojo vis dar pastebinti greitojo maisto pakuočių, vienkartinių kavos ar arbatos puodelių. „Aš palaikau mintį, kad tai, ką atsinešei į gamtą, privalai išsinešti atgal. Net jei poilsiavietėje ar šalia pažintinių takų įrengtos šiukšlių dėžės, pakuotę, kurią galima perdirbti, nėra sudėtinga pasiimti su savimi“, – komentavo Kristina.
Vienas prioritetų – tvarkinga aplinka
Masinių, solo, įmonių žygių organizavimo profesionalų „TrenkTuro“ bendraįkūrėjas ir vadovas Deividas Urbonavičius dalijosi, jog vienas svarbiausių prioritetų organizuojant žygius – aplinkos saugojimas: „Nepalikti žmonių pėdsako gamtoje – vienas pagrindinių tikslų, kurį keliame sau patiems ir mūsų bendruomenei. Tą nuolat primename ir pristatydami žygius, kviesdami juose dalyvauti, prie šio tikslo įgyvendinimo prisideda ir partneriai – su vienais jų edukuojame žygeivius, su kitais žygiuose ieškome gamtai draugiškų sprendimų.“
Pašnekovo žodžiais, kviečiant žmones į gamtą bent trumpam pabėgti nuo kasdienybės, norisi, kad jie išties pasidžiaugtų buvimu joje ir tą darytų atsakingai: „Pasirūpiname, jog žygeiviai atliekas galėtų rūšiuoti atskiruose konteineriuose, įrengtuose poilsio stotelėse kas 4–7 km. Dar prieš žygį primename žygeiviams apie atsakingą elgesį gamtoje, jie gauna atmintines, kaip gamtoje elgtis su atliekomis arba jų radus. Vis mažiau žmonių mūsų organizuojamuose žygiuose naudoja vienkartinius indus, plastiko butelius – bendruomenės įpročiai keičiasi į gamtai draugišką pusę. Džiugina ir tai, jog žygių dalyviai noriai informuoja apie pakeliui surastas stambiagabarites atliekas“, – kalbėjo D. Urbonavičius.
Kiekvienas žygis, pašnekovo žodžiais, susitikimas su gamta ir pačiu savimi, todėl į juos verta išsiruošti tiek pavieniui, tiek su kolegomis ar draugais. „Mes tikime, jog kiekvienas turi priežastį žygiuoti. Mūsų šalis išsiskiria keturiais metų laikais, taigi, net ir vieną kartą įveiktas maršrutas pasikeitus sezonui atsiskleidžia naujomis spalvomis, todėl į trasą verta sugrįžti ne vieną kartą. O jausmą pasiekus finišą, nesvarbu, kiek kilometrų įveikta, nupasakoti sunku, tą reikia patirti“, – apibendrino pašnekovas.
Kitos naujienos
Žygeiviai dalijasi, kodėl pasirinko šį laisvalaikio leidimo būdą – keičiasi ne tik žygiai, bet ir žmonių elgesys gamtoje
Po keliasdešimt kilometrų gamtoje įveikiantys žygeiviai tik patvirtina: žygiavimas padeda geriau pažinti aplinką ir save patį ar kolegas. Nors žygius pamėgę žmonės pastebi, jog pamiškėse ar šalia pėsčiųjų takų paliktų atliekų mažėja, ekspertas, išsiruošusiems į žygį, primena – gamtoje galioja tos pačios atliekų rūšiavimo taisyklės kaip ir namuose, rašoma aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ pranešime žiniasklaidai.
Kaip turėtų keistis baterijų tvarkymo taisyklės, kad laimėtų visi?
Pabandykite atspėti, kiek Europos Sąjungoje (ES) per metus parduodama mobiliųjų telefonų? Europos Komisijos (EK) duomenimis, vien 2020 m. europiečiai nupirko apie 150 mln. tokių įrenginių. Jūs juk žinote, kad kiekviename jų yra baterija. Bet tai – tik lašas jūroje, nes šiuolaikinis pasaulis neįsivaizduojamas be dviejų dalykų: elektros ir baterijų.
Kalėdinei eglutei – ne vieta konteineryje: šiek tiek pastangų, ir ji gali tapti kiemo puošmena
Vienas svarbiausių darbų ruošiantis gražiausioms metų šventėms – papuošti kalėdinę eglutę, šventiniam maratonui pasibaigus, iki sausio 6-osios, Trijų Karalių dienos, ją nupuošti, o jau tuomet – atsakingai su kone mėnesį džiuginusia puošmena atsisveikinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.