Statybinės atliekos vis dar nugula pamiškėse: patarė, ko nepamiršti ir kaip jomis pasirūpinti tinkamai
Augant statybų apimtims, auga ir atliekų kalnai – statybų aikštelėse, kaip pastebi atliekų tvarkytojai, ypač daugėja plastiko pakuočių. Nors daliai statytojų atliekų rūšiavimas vis dar – papildomas rūpestis, iš tiesų tai – ne tik tvarus, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas. Tiesa, planuojantys statybos darbus turėtų pasirūpinti ne tik tinkamu atliekų rūšiavimu, bet ir saugia aplinka darbuotojams bei aplinkiniams – tiek sumažindami dulkių sklidimą, tiek į gatves išleisdami tik švarų sunkiasvorį transportą.
Rūšiuoja vis aktyviau
Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas pritaria: statybų ar apdailos darbams naudojamos medžiagos vis dažniau pakuojamos į plastiko pakuotes, taigi, pakuočių atliekų statybvietėse sukaupiama gerokai daugiau nei prieš, pavyzdžiui, dvidešimt metų.
Statybininkai, užuot rūšiavę atskirai, pakuočių atliekas neretai sukrauna į bendrą statybinių atliekų konteinerį, nors kone 80 proc. jų galima perdirbti, tokiu būdu išvengiant sąvartynų. Antra vertus, išrūšiuotas atliekas sutvarkyti kainuoja kur kas pigiau nei mišrias statybines atliekas.
„Jeigu statybvietėje turime tris statybinių atliekų konteinerius arba tris didmaišius, 30 proc. atliekų gali būti sutvarkytos nemokamai. Pavyzdžiui, jei betono atliekos nebus sumaišytos su kitomis, jų sutvarkymas kainuos trigubai pigiau nei viename konteineryje sukrautų mišrių atliekų. Tinkamai išrūšiavus kartono, plastiko pakuotes, galima sutaupyti dar 30 proc. Jei kartono atliekos – užterštos dažais, visos atliekos konteineryje būtų tvarkomos kaip pavojingos ir kainuotų brangiau“, – paaiškino L. Černiauskas.
Prieš metus įdiegusi modernią statybinių atliekų rūšiavimo įrangą aplinkotvarkos bendrovė siekia dar labiau priartėti prie žiedinės ekonomikos principų – sumažinti išteklių eikvojimą ir užtikrinti, jog kuo daugiau medžiagų grįžtų į rinką pakartotiniam panaudojimui. „Siekiame, kad atliekos būtų naudojamos kiek galima efektyviau. Iki šiol nemažą dalį statybinių ir griovimo atliekų tekdavo deginti. Reikšmingai padidinę pakartotinai panaudojamų atliekų dalį, užtikriname, kad mūsų gyvenamoji aplinka išliks švaresnė ir sveikesnė“, – komentavo L. Černiauskas.
Išrūšiuota ir neužteršta skalda bei žvyras gali būti naudojami tiesiant kelius ir šaligatvius, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, susmulkinto betono ir plytų skalda – statybose, įrengiant aikšteles ar kitiems darbams. Vienas pagrindinių būdų pakartotinai panaudoti medieną – ją susmulkinti ir panaudoti baldų plokščių gamybai, likusi mediena naudojama biokurui. Išrūšiuotas metalas, plastikas, popierius ir įvairios plėvelės perdirbamos į naujus gaminius.
Statant individualų namą – daugiau sprendimų
Statant individualų namą, skiriasi susidarančių statybinių atliekų kiekis – jas patogu rūšiuoti didmaišiuose, kuriuose telpa kubinis metras atliekų, tačiau sklype jie neužima daug vietos. Vieną didmaišį rekomenduojama naudoti pakuočių atliekoms, antrą – medienos, jei tokių yra, dar viename kaupti neperdirbamas statybines atliekas (izoliacines medžiagas, mišrias statybines atliekas ir pan.).
Kol kas statybvietėse vis dar dažnas vaizdas – lauke į krūvą sumestos statybinės atliekos, kurių vėliau nesinori rūšiuoti, todėl jos baigus statybos darbus sukraunamos į mišrių atliekų konteinerį. Iš tiesų, labai svarbu ir patogu iš anksto pasirūpinti didmaišiais ir atliekas rūšiuoti tik pradėjus darbus. Gyventojams, remontuojantiems maždaug 60 kv. m ploto butą, rekomenduojama rinktis du 1 kub. m talpos didmaišius. Viena svarbiausių taisyklių – pasirūpinti, jog vietoje, kurioje bus kaupiamos atliekos, arti nebūtų medžių šakų ir elektros laidų, kad prie pripildyto didmaišio galėtų privažiuoti ir jį išvežti specialios paskirties automobilis.
Tvarka – ir už aikštelės ribų
Tvarka statybų aikštelėse – susijusi ne tik su tinkamu atliekų rūšiavimu, bet ir tvarkos palaikymu bei saugiomis sąlygomis tiek darbuotojams, tiek aplinkiniams. Šiltuoju metų laiku ypač svarbu pasirūpinti sunkiosios technikos ratų nuplovimu prieš jai išriedant į miesto gatves, kad purvas ir statybinės dulkės bei smėlis neatsidurtų ant gatvių bei šaligatvių dangų.
Kitas sprendimas – teritoriją nuvalyti specialiomis vakuuminėmis mašinomis: taip sumažinamas dulkių kiekis ir aplinkos tarša. Jei į statybvietę veda žvyrkelis, dangą rekomenduojama laistyti Kambro periodo vandens sūrymu, kuris dulkėtumą mažina nuo 1 iki 2 mėnesių – tokiu būdu užtikrinama, jog statybų metu sunkiasvoris transportas dulkių debesimis nekenks gyvenantiems kaimynystėje.
Statybvietės vis sunkiau įsivaizduojamos ir be pastatytų biotualetų – netinkamai tvarkomų nuotekų era pamažu traukiasi ir iš jų. Biotualetų nuomos trukmė neribojama. Patogu ir tai, jog ne rečiau nei kas keturias savaites, jie plaunami aukšto slėgio įranga ir specialiomis cheminėmis priemonėmis, pripildomi bakterijas skaidančio skysčio, tad rūpintis priežiūra patiems nereikia.
Išvežti – tik legaliai
Statybinių atliekų išvežimu iš statybviečių paprastai pasirūpina atliekų tvarkytojai. Visgi ne visos įmonės, prisistatančios kaip atliekų tvarkytojos, veikia legaliai – statybinės atliekos vis dar atsiduria pamiškėse, grioviuose ar bendruose buitinių atliekų konteineriuose.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint tinkamai pasirūpinti statybinėmis atliekomis.
Samdant įmones, svarbu rinktis veikiančias legaliai:
- Elektroniniame Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR), gyventojai įvedę pavadinimą ar įmonės kodą, gali pasitikrinti, ar įmonė turi teisę surinkti atliekas.
- Jei su įmone sudaryta rašytinė sutartis, joje turi būti nurodyta ne tik atliekų surinkimo, bet ir sutvarkymo paslauga.
- Atliekų tvarkytojas privalo pateikti atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą (pvz., perdavimo-priėmimo aktą, sąskaitą-faktūrą, atliekų vežimo lydraštį), kuriame turi būti nurodyti: perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą, svoris ir atliekų perdavimo data.
- Surūšiuotas atliekas gyventojai gali ir patys pristatyti į stambiųjų atliekų aikšteles. Lietuvoje veikia net 115 tokių aikštelių.
- Savivaldybės, neimdamos papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką, turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias didelių gabaritų atliekas (statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų, pavojingąsias ir kitas komunalines atliekas). Tam turi būti organizuojamas buityje susidarančių didelių gabaritų komunalinių atliekų, įskaitant pavojingąsias surinkimas, ne tik priimant šias atliekas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, bet ir apvažiavimo būdu – ne rečiau kaip du kartus per metus.
Kaip komentavo AAD specialistai, skundų dėl nelegalių atliekų vežėjų pasitaiko, tačiau 2023 m. daugiau dėmesio skyrus nelegalių atliekų vežėjų kontrolei, iš jų vien praėjusiais metais paimta 11 transporto priemonių, aštuonios – Vilniaus mieste ir rajone. Taip pat, stiprindamas atliekų tvarkymą šalyje, sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame gyventojai gali pažymėti atliekomis užterštas teritorijas. Prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją: pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo detaliau aprašyti situaciją ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Be to, AAD tikrina skelbimų portaluose paskelbtą informaciją, atlieka kontrolinius pirkimus, t. y. imituoja atliekų vežimo paslaugos pirkimą, stebi, kur vežėjas pristato paimtas atliekas, taip pat atlieka tokių vežėjų patikrinimus pagal gautus gyventojų skundus ir pranešimus.
Gyventojai apie aplinkos apsaugos pažeidimus gali pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Kitos naujienos
Pasirūpinti nukritusiais lapais sode nepakaks – štai, kokių dar darbų nereikėtų atidėti
Vieni svarbiausių spalio ir lapkričio mėnesiais laukiančių darbų – daržus ir sodus paruošti šaltajam sezonui bei sutvarkyti žaliąsias atliekas. Ekspertai primena, kodėl žaliosioms atliekoms – ne vieta mišrių komunalinių atliekų, pakuočių konteineriuose ar pamiškėse, bei kokius darbus sode ir darže šį rudenį dar tikrai spėsite atlikti.
Apie rūšiavimą, kartu su „Atliekų reido“ vedėja Elena Karaliene
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.
Dažnai nė nesusimąstome: dėl neatsakingai išmestų atliekų kasmet kyla šimtai gaisrų
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.