Gyvenantys prie žvyrkelių skęsta dulkėse: įspėja – uždaryti langų nepakanka
Žvyrkeliais pravažiuojančių automobilių keliamos dulkės – problema, šiltuoju sezonu aktuali ne tik atokių kaimų ar vienkiemių gyventojams, bet ir įsikūrusiems naujai statomuose kvartaluose ar sodininkų bendrijose, šimtus kilometrų neasfaltuotų atkarpų galima rasti netgi didmiesčiuose.
Kelia pavojų sveikatai
Esant karštiems ir sausiems orams, dulkės nusėda ant palangių, auginamų vaismedžių, lauke džiovinamų skalbinių, tačiau kur kas didesnė blogybė – jomis priversti kvėpuoti tiek vaikštantys žvyrkeliu, tiek kiemuose ar net namuose prie atidarytų langų žaidžiantys vaikai.
Vilniaus rajone su šeima individualiame name įsikūrusi Augustė puikiai žino, ką reiškia dulkių kamuoliai, kuriuos sukelia pro šalį nuolat zujantys automobiliai ar didesnis vėjas. Dulkėse vos atšilus orams skęsta kiemas, jos nusėda ant lauko baldų, šeimos automobilių ar kitų daiktų bei augalų, Augustei tenka atsisakyti pasivaikščiojimų su šeima, kitaip tenka dulkėmis kvėpuoti ir patiems. Moteris nerimauja dėl šeimos sveikatos.
Nors gyvenantys netoli žvyrkelių stengiasi kuo rečiau atidaryti langus, nedžiovinti skalbinių kieme, daugiau laiko leidžia uždarose patalpose ar patys vandeniu laisto žvyrkelius, tokių pastangų nepakanka: efektas tik trumpalaikis, o nepatogumų – daug.
Kaip komentavo aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ Teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė, gyventojams, norintiems išvengti kasdienių rūpesčių ir pasirūpinti savo sveikata, rekomenduojama žvyrkelius laistyti specialiu tirpalu – šį sprendimą vis dažniau renkasi bendrijos, susikooperavę kaimynai ar gyvenviečių bendruomenės. Laistymas žvyruotų kelių dulkėtumą sumažina 70–100 proc., nekenkia aplinkai, tačiau pagerina prie žvyrkelių gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę bei eismo sąlygas.
Parenka skirtingus tirpalus
Neasfaltuoti keliai, įvertinus jų dangą, aplinkos reljefą ir eismo intensyvumą, gali būti laistomi skirtingos sudėties tirpalais: vienoms atkarpoms naudojamas Kambro periodo aukštos mineralizacijos vandens sūrymas, kitur žvyrkeliai laistomi specialiai paruoštu kalcio chlorido druskos tirpalu. Druskingu tirpalu visą kelio perimetrą laisto speciali mašina. Kitas būdas – į žvyrą įterpti specialių kalcio chlorido granulių, kurios sugeba absorbuoti drėgmę, ir žvyrkelis visada atrodo tarsi po lietaus. Dėl gebėjimo iš aplinkos absorbuoti vandenį kalcio chloridas efektyvus esant ir aukštam, ir žemam santykiniam oro drėgniui, eismo sąlygos pagerėja net vykstant intensyviam automobilių eismui. Toks laistymas yra nekenksmingas aplinkai, jis gerina gyvenimo kokybę, taip pat eismo sąlygas bei saugumą.
Priklausomai nuo kalcio chlorido druskos tirpalo koncentracijos, žvyruotų kelių dulkėtumą toks laistymas sumažina 3 mėnesiams ir ilgesniam laikotarpiui, o laistymas Kambro periodo vandens sūrymu – nuo 1 iki 2 mėnesių. Laistymo tirpalu efektyvumas padidėja, jei darbai atliekami prieš arba po lietaus. Sausiems orams užsitęsus, kelio dangą pirmiausia būtina sudrėkinti vandeniu, tik tuomet laistyti tirpalu.
Vasaros sezonu Kretingos, Šilalės, Šakių, Zarasų, Pagėgių, Vilniaus, Anykščių, Kauno, Klaipėdos rajonuose bendrovės „Ecoservice“ technika palaisto daugiau kaip 1500 kilometrų žvyrkelių.
Kitos naujienos
Apie rūšiavimą, kartu su „Atliekų reido“ vedėja Elena Karaliene
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.
Dažnai nė nesusimąstome: dėl neatsakingai išmestų atliekų kasmet kyla šimtai gaisrų
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.
Jurgita Nacevičienė: pasiruošimas krizinėms situacijoms suteikia pasitikėjimo
Šių dienų verslo realybėje bendrovės jaučia kasdienį spaudimą diegti inovacijas, o inovacijų sąvoka sąmonėje dažnai piešia technologinių proveržių, virsmo ir lūžio taško momentą. Visgi realybėje inovacijos dažniau yra taikomos negu kuriamos. Kada ir dėl kokių priežasčių įmonei verta diegti inovacijas, kokį realų pokytį veiklai bei klientams jos atneša, pasakoja Jurgita Nacevičienė, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ vadovė.