Jurgita Nacevičienė: pasiruošimas krizinėms situacijoms suteikia pasitikėjimo
Ar įmanoma pasiruošti krizinėms situacijoms ir numatyti visus įmanomus scenarijus? Jurgita Nacevičienė, „Ecoservice“ vadovė, teigia, jog prognozuoti ir suplanuoti įmanoma ne viską, tačiau kiekviena įmonė, galvodama apie krizines situacijas ir joms ruošdamasi, privalo atlikti namų darbus: pasirengti ar atnaujinti Krizių valdymo planą, sudėlioti galimų krizinių situacijų scenarijus ir jų sprendimo būdus, atlikti potencialių krizinių situacijų simuliaciją ir, kas itin svarbu – pasiskirstyti atsakomybėmis.
„Žinoma, visų scenarijų numatyti negalėjome, tačiau, susidūrus su realia krizine situacija – praėjusių metų vasaros pabaigoje atliekų rūšiavimo centre kilusiu gaisru – paruoštas ir aptartas planas, bendru sprendimu įkurtas Operacijų centras mums labai padėjo, leido aiškiai struktūrizuoti veiksmus ir atsakomybes“, – teigė J. Nacevičienė.
Daugiau apie krizės valdymą ir išmoktas pamokas klausykite „Verslo tribūnoje“.
Kitos naujienos
Pasirūpinti nukritusiais lapais sode nepakaks – štai, kokių dar darbų nereikėtų atidėti
Vieni svarbiausių spalio ir lapkričio mėnesiais laukiančių darbų – daržus ir sodus paruošti šaltajam sezonui bei sutvarkyti žaliąsias atliekas. Ekspertai primena, kodėl žaliosioms atliekoms – ne vieta mišrių komunalinių atliekų, pakuočių konteineriuose ar pamiškėse, bei kokius darbus sode ir darže šį rudenį dar tikrai spėsite atlikti.
Apie rūšiavimą, kartu su „Atliekų reido“ vedėja Elena Karaliene
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.
Dažnai nė nesusimąstome: dėl neatsakingai išmestų atliekų kasmet kyla šimtai gaisrų
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.