Pirmoji žiemos pusė nepagailėjo iššūkių: pasidalijo prognozėmis, ko tikėtis likusiais mėnesiais
Nors užsitęsęs šiltas ruduo, vadintas vasaros pratęsimu, dalį žmonių nuteikė optimistiškai, esą, galbūt, ir žiema labiau primins rudenį ar pavasarį, pirmoji jos pusė nepagailėjo iššūkių: gausus, kelias dienas besitęsęs snygis, per parą keliolika laipsnių pasikeitusi temperatūra, užsitęsę šalčiai. Pasitikdami antrąją žiemos pusę, kelininkai atsipalaiduoti nežada, mat prognozuoti ne tik žiemos pradžią, bet ir pabaigą kasmet tampa vis sudėtingiau.
Greitos pabaigos neprognozuoja
Kaip komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika, pirmoji šiųmetės žiemos pusė, lyginant su praėjusia, pasižymėjo dažnesniais šalčiais. Sausio pirmoje pusėje fiksuotas šaltis, kurio Lietuvoje nebuvo maždaug trejus metus. Zarasuose sausio 8 dienos rytą temperatūra buvo nukritusi iki -28 laipsnių, o vietomis Šiaurės Lietuvoje fiksuotas šaltis, kurio nebuvo pastaruosius 12 metų. Šių metų sausis, pašnekovo žodžiais, turėtų būti šaltesnis už daugiametį vidurkį, o paskutinį kartą taip buvo tik 2021-ųjų sausį.
Pasak G. Valaikos, antra žiemos pusė turėtų būti artima normai arba truputį šiltesnė už daugiametį vidurkį, tačiau tokių prognozių patikimumas nėra aukštas. „Pagal esamas tendencijas galima teigti, jog likusi žiema ir toliau ne kartą ateis ir išeis. Taigi, šaltis ir sniegas nesilaikys stabiliai iki pat kovo. Šią savaitę į šalį atkeliavo atodrėkis, sniegą keitė šlapdriba ir lietus, todėl sniego danga pradėjo tirpti. Bet tai dar nereiškia, kad prasidės ankstyvasis pavasaris. Šį atšilimą vis tiek pakeis kitas atšalimas. Ateinančiomis savaitėmis tikrai dar gali būti ir stipresnių šalčių, ir gausesnio sniego. Vis dėlto, žiema tęsiasi ir nereikėtų norėti pavasario vasario mėnesį, kadangi tai nebūdinga mūsų šalies klimatui. Net ir kovą neretai žiemiški orai sugrįžta dar ne kartą. Tikrasis pavasaris, kuomet viskas pradeda žaliuoti, prasideda tik balandį“, – komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas.
Sniego danga sausį nebuvo labai išskirtinė, tačiau sniego storis gana netolygus. Daug kur Rytų Lietuvoje sniego dangos storis siekė 15–20 cm, kitur buvo apie 10–15 cm. Storiausia sniego danga šią žiemą buvo susidarius Laukuvos (Šilalės r.) ir Rietavo apylinkėse (sausio 21 d.), apie 30–35 cm.
Darbų netrūko
Aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ Teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė pirmąją žiemos pusę išskyrė dėl kelių priežasčių: gausaus snygio, užsitęsusių šalčių, kuomet nebeveikė įprastas chloridų mišinys, kelininkų darbą pastaruosius mėnesius nesyk koregavo staigūs atšilimai bei atšalimai. „Gatvių ir šaligatvių priežiūrą tokie ekscesai daro sudėtingą, o pėstiesiems ir transportui – pavojingą“, – komentavo D. Lubė.
Pašnekovės žodžiais, orų stebėjimas vyksta nuolat: stebimos ne tik orų prognozės, bet ir pasitelkiamos kameros, kelio dangų stebėjimo įranga, teritorijas tikrina darbuotojai, kad kuo tiksliau parinktų konkrečiu metu reikalingą įrangą, chloridų mišinių kiekį, nuspręstų, kada pradėti prevencinius, gatvių valymo ar barstymo darbus. Intensyviausi darbai pirmąją žiemos pusę vyko Šiaurės Lietuvos regionuose, tačiau šiemet žiema negailėjo nei vieno regiono – sniego gausu visur.
Likusi žiema pateiks staigmenų
Antroji žiemos pusė, pašnekovės manymu, gali būti tokia pati aikštinga, kaip ir pirmoji, su labai greitai besikeičiančiu oru, gausiu snygiu, todėl bendrovės sandėliai nuolat pildomi chloridų ir chloridų bei smėlio mišinių. „Nors chloridus ir smėlio-chloridų mišinius naudojame optimaliai, įprastai per visą žiemos periodą sunaudojamą chloridų mišinių kiekį mes jau beveik išnaudojome. Deja, vertinant artėjančius ir nuolat besikeičiančius orus, skaičiuojame, kad sausio paskutinėmis dienomis būsime sunaudoję jo daugiau nei pastarųjų visų žiemos periodų vidurkis, nors dar bus likęs vasaris ir kovas. Papildomai technikos įsigijome šiais metais, investicijos siekė 700 tūkstančių eurų, todėl technikos kiekis šios žiemos metu išlieka tas pats, nes įsigyti techniką ir ją paruošti žiemai užtrunka nuo 6 iki 12 mėnesių, todėl papildomą technikos įsigijimą galime planuoti tik kitai žiemai, tą ir esame padarę“, – kalbėjo D. Lubė.
Įprastai intensyviausi darbai vykdomi gruodžio–vasario mėn. Praėjusiais metais intensyvus kelininkams buvo ir kovas – teko nuolat valyti ir barstyti gatves. Sniego pernai iškrito ir balandį, todėl kada tiksliai baigsis šis žiemos sezonas – atsakyti sudėtinga.
„Kad ir kaip norėtume stabilesnių orų, kasmet miestuose, kuriuose prižiūrime gatves ir šaligatvius, skiriasi sniego valymo ir barstymo kartai bei dienos. Deja, orų prognozė dabar – trumpalaikės, nes oro sąlygos keičiasi valandomis. Stebėdami kritulių žemėlapius, ryte matome vieną laiką, kada prognozuojami krituliai, o vakare – jau kitą, todėl koreguojame ir savo darbus. Praktiškai tik nuolatinis stebėjimas padeda sureaguoti laiku. Ne kartą jau šiemet buvo prognozuojamos dienos be jokių kritulių, jų nerodo nei viena orų stebėjimo sistema, o lauke – snygis. Žinoma, dažniausiai jis nebūna gausus, tačiau net ir tokiais atvejais vien barstymo nepakanka“, – kalbėjo bendrovės Teritorijų priežiūros verslo direktorė.
Kaip paaiškino D. Lubė, prieš snygiui prasidedant atlikti prevencinius barstymo darbus, sningant – užtikrinti nuolatinį darbą gatvėse – tą padarius laiku įmanoma nors šiek tiek suvaldyti situaciją esant gausiam sniego kiekiui. Žinoma, užtikrinti gerą dangų būklę įmanoma tik snygiui pasibaigus, kai sniegas nuvalomas, o dangos pabarstomos.
Barstyti gatves ir šaligatvius – ne bet kaip
„Barstyti chloridus ant sniego ir tikėtis, kad valyti nereikės – taip tiesiog nebūna. Pirmiausia, esant didesniam nei 2 cm sniego sluoksniui, turi būti užtikrinamas valymas, o kaip papildoma priemonė – dangos barstomos. Svarbu atkreipti dėmesį į šaligatvius. Juose sunaudojamas chloridų ar smėlio chloridų mišinių kiekis yra žymiai didesnis dėl pačios barstymo įrangos (šaligatvius valanti technika turi būti lengvesnė nei 3,5 t.), todėl siekiant apsaugoti aplinką, ypač augalus, į lauką vedamus naminius gyvūnus, barstoma turi būti tik nuvalius šaligatvio dangą, taip pat prevenciškai – prieš pat sniegą. Barstymas niekada nebus tinkama sniego valymo alternatyva, ypač šaligatviams“, – kalbėjo D. Lubė.
Gausiam snygiui pasibaigus, dažniausiai atliekami šaligatvių, takų, gatvių platinimo darbai, išvežamas sniegas, visu pločiu valomos dangos, kad prieš kitą snygį būtų pakankamai vietos nustumti sniegą. Tai ypač aktualu tuomet, kai sniego kiekis šalia dangų yra didžiulis, ir mažoji šaligatviams valyti skirta technika nebepajėgi į kraštus nustumti didelio sniego kiekio.
Kone kiekviename mieste yra nemažai teritorijų, kur šaligatviai yra šalia gatvių, be jokių skiriamųjų teritorijų – kai nėra kur padėti sniego, nuolat tenka sukti galvas, kur sustumti, palikti sniegą, nes, nesprendžiant šio klausimo, jis keliauja nuo gatvės ant šaligatvio ir atgal.
Tiesa, didžioji dalis savivaldybių pasirenka dangų slidumo mažinančią priemonę – natrio chloridą, tačiau realybė parodė, kad sudėtingesnę žiemą kaip ši, tapo kur kas sudėtingiau prižiūrėti gatves ir šaligatvius. Temperatūrai nukritus žemiau nei -10 laipsnių, natrio chloridų mišinys tampa neefektyvus. Tokiais atvejais geriausia naudoti kalcio arba magnio chloridų mišinius. Jų poveikis aplinkai – labai agresyvus, tačiau tai vienintelė priemonė, padedanti asfalto dangas išlaikyti be sniego.
Prasidėjus plikledžiui, situacija dar kitokia: tiek chloridų, tiek smėlio ir chloridų mišinio poveikis tampa minimalus, nes išbarstytą kiekį labai greitai nuplauna lietus, o ant dangų likęs smėlis yra per mažos frakcijos, todėl tokiais atvejais geriausia naudoti stambesnės frakcijos skaldą – tokius susitarimus su kai kuriomis savivaldybėmis ir planuojama daryti.
Kitos naujienos
Pasirūpinti nukritusiais lapais sode nepakaks – štai, kokių dar darbų nereikėtų atidėti
Vieni svarbiausių spalio ir lapkričio mėnesiais laukiančių darbų – daržus ir sodus paruošti šaltajam sezonui bei sutvarkyti žaliąsias atliekas. Ekspertai primena, kodėl žaliosioms atliekoms – ne vieta mišrių komunalinių atliekų, pakuočių konteineriuose ar pamiškėse, bei kokius darbus sode ir darže šį rudenį dar tikrai spėsite atlikti.
Apie rūšiavimą, kartu su „Atliekų reido“ vedėja Elena Karaliene
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.
Dažnai nė nesusimąstome: dėl neatsakingai išmestų atliekų kasmet kyla šimtai gaisrų
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.