Atliekų tvarkytojai iš visos Europos kreipėsi į ES vadovus dėl baterijų sukeliamų gaisrų: ragina steigti specialų fondą

Sparčiai daugėjant gaisrų, kuriuos atliekų tvarkymo įmonėse sukelia netinkamai išmetamos ličio baterijos, Europos atliekų sektoriaus atstovai kreipėsi į Europos Komisiją (EK), ragindami imtis skubių veiksmų. Jie siūlo steigti specialų fondą, kuris finansuotų gaisrų prevenciją ir padengtų padarytą žalą, nes pavojus kyla ne tik darbuotojų saugumui ar verslo tvarumui, bet ir žiedinės ekonomikos tikslams.

Dokumente, kurį palaiko pagrindinės Europos atliekų tvarkymo sektoriaus organizacijos, teigiama, kad šiandienė tvarka, kai visą gaisrų naštą tenka padengti atliekų tvarkytojams, nesąžininga ir ekonomiškai netvari. Kreipimosi autoriai teigia, kad problemą dar labiau aštrina tai, jog draudimo bendrovės vis dažniau atsisako drausti tokio tipo veiklą arba drastiškai kelia įmokas.

Atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai pažymi, kad būtinybę imtis spręsti šią problemą iliustruoja statistika. Pavyzdžiui, Vokietijoje vien per dieną užfiksuojama iki 30 gaisrų, iš kurių 80 proc. – dėl ličio baterijų. Jungtinėje Karalystėje 2023 m. tokių gaisrų buvo per 1 200 – tai net 71 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Lietuva taip pat nėra išimtis – nors apibendrintos statistikos valstybė neturi, atliekų sektoriaus atstovai sako jau ne kartą susidūrę su tokiais incidentais.

„Pavojus slypi ne tonose, o vienete – net viena baterija, patekusi į atliekų surinkimo sunkvežimį ar rūšiavimo liniją, gali sukelti gaisrą, kuris sukels pavojų žmonių sveikatai ir, galimai, sunaikins techniką ar net visą infrastruktūrą. Didesnius ar mažesnius panašaus pobūdžio incidentus esame patyrę ne kartą“, – teigia aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė.

Pasak jos, iškilusi baterijų tvarkymo problema – sisteminė. Viena vertus, gyventojai dažnai nežino, kad tam tikruose daiktuose – pavyzdžiui, žaisluose, dovanojamuose atvirukuose ar šviečiančiuose sportbačiuose – iš viso yra baterijų. Kita vertus, net jei apie tai žino, neretai nesupranta, kur ir kaip reikėtų visa tai išmesti. Taip baterijos patenka į bendrą atliekų srautą ir gali užsiliepsnoti nuo smūgio, karščio, drėgmės ar mechaninio poveikio.

J. Nacevičienės teigimu, tokių atvejų vis daugėja ir dėl to, kad rinkoje nuolat daugėja gaminių su integruotomis ličio jonų baterijomis – šiuo metu, kaip nurodoma EK skirtame dokumente, viename Prancūzijos namų ūkyje vidutiniškai randama apie 100 baterijų.

Pirmosios, susidūrusios su iššūkiais, atliekų sektoriaus organizacijos ragina ES sukurti atskirą finansinį mechanizmą, kuris būtų finansuojamas iš gamintojų atsakomybės schemų ir padėtų tiek įrengti pažangią gaisrų prevencijos infrastruktūrą, tiek kompensuoti jau įvykusių gaisrų žalą.

Dokumente taip pat siūloma įvesti užstato sistemą ličio baterijoms, net ir toms, kurios yra integruotos į elektronikos įrenginius, bei uždrausti vienkartinius gaminius su nereikalingomis baterijomis – kaip, pavyzdžiui, šviečiančius batelius ar vienkartines elektronines cigaretes. Tokie draudimai jau galioja Belgijoje ir Prancūzijoje.

„Tokie siūlymai yra logiški ir prasmingi. Ši problema virto ne pavienio verslo iššūkiu – tai tapo sistemine grėsme žiedinei ekonomikai, kurią ES taip aktyviai siekia įgyvendinti. Todėl labai svarbu, kad atsakomybė būtų dalijama proporcingai“, – pabrėžė „Ecoservice“ vadovė J. Nacevičienė.

Anot jos, po šio kreipimosi tikimasi, kad EK pasinaudos politiniais svertais ir padės spręsti augančią grėsmę struktūriškai – ne tik per švietimą, bet ir per realius finansinius bei teisinius instrumentus. Vis dėlto, jei reikiamų sprendimų nebus, sektoriaus atstovai baiminasi, kad ne tik daugės gaisrų, bet ir brangs atliekų tvarkymo sistema, o tai galiausiai atsilieps visiems Europos gyventojams.