Informuojame, jog nuo birželio 1 d. keičiasi stiklo pakuočių konteinerių aptarnavimo dažnumas individualių namų valdų gyventojams Vilniaus mieste 2-oje ir 4-oje zonose –  nuo šiol šio tipo atliekos bus išvežamos kas 4 savaites.

Žvyrkeliais pravažiuojančių automobilių keliamos dulkės – problema, šiltuoju sezonu aktuali ne tik atokių kaimų ar vienkiemių gyventojams, bet ir įsikūrusiems naujai statomuose kvartaluose ar sodininkų bendrijose, šimtus kilometrų neasfaltuotų atkarpų galima rasti netgi didmiesčiuose.

Lietuvoje lauko tualetais iki šiol vis dar naudojasi ne tik dalis sodybų, sodų bendrijų ar vienkiemių gyventojų, bet ir sostinės centre gyvenančių žmonių. Nemalonus kvapas ar jų priežiūra nėra vienintelės lauko būdelių problemos – jos teršia gruntinius vandenis ir aplinką, kenkia sveikatai.

Specialistai tvirtina – kokybiškam želdynų projektavimui, įrengimui ir priežiūrai miestuose skiriama per mažai dėmesio, profesionalaus požiūrio ypač pasigendama ieškant sprendimų, kaip išsaugoti senuosius miesto medžius.

Apie inovacijų ir išmanumo skirtumus, rodiklius, kurie beveik dvigubai padidino gamybos našumą, bei duobes, kurias reikia įveikti einant inovacijų keliu, ir kaip jos vėliau tampa naujomis aukštumomis, pokalbis su Jurgita Nacevičiene, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ vadove.

Augant statybų apimtims, auga ir atliekų kalnai – statybų aikštelėse, kaip pastebi atliekų tvarkytojai, ypač daugėja plastiko pakuočių. Nors daliai statytojų atliekų rūšiavimas vis dar – papildomas rūpestis, iš tiesų tai – ne tik tvarus, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas.

Šių dienų verslo realybėje bendrovės jaučia kasdienį spaudimą diegti inovacijas, o inovacijų sąvoka sąmonėje dažnai piešia technologinių proveržių, virsmo ir lūžio taško momentą. Visgi realybėje inovacijos dažniau yra taikomos negu kuriamos. Kada ir dėl kokių priežasčių įmonei verta diegti inovacijas, kokį realų pokytį veiklai bei klientams jos atneša, pasakoja Jurgita Nacevičienė, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ vadovė.

Skaičiuojama, jog prieš dešimtmetį atliekas Lietuvoje rūšiavo maždaug 35 proc. gyventojų, o sąvartynuose atsidurdavo apie 64 proc. pakuočių atliekų. Pastaraisiais metais visas buityje susidarančias atliekas rūšiuoja maždaug 60 proc. gyventojų, o netinkamai surūšiuotų – perpus mažiau. Rūšiavimas pamažu tampa įpročiu, kieme surikiuoti keli konteineriai nieko nebestebina, o pamatę deginamas atliekas daugelis žmonių nelieka abejingi.

Skaičiuojama, jog prieš dešimtmetį atliekas Lietuvoje rūšiavo maždaug 35 proc. gyventojų, o sąvartynuose atsidurdavo apie 64 proc. pakuočių atliekų. Pastaraisiais metais visas buityje susidarančias atliekas rūšiuoja maždaug 60 proc. gyventojų, o netinkamai surūšiuotų – perpus mažiau. Rūšiavimas pamažu tampa įpročiu, kieme surikiuoti keli konteineriai nieko nebestebina, o pamatę deginamas atliekas daugelis žmonių nelieka abejingi.