Tikroji kelių priežiūros virtuvė: kodėl kelius barstyti būtina dar prieš iškrentant sniegui

Intensyvus pastarųjų dienų snygis priminė – kelių priežiūra taip pat turi savo specifinę virtuvę. Ekspertai paaiškina – kelių priežiūros darbai organizuojami atsižvelgiant į daugybę faktorių ir iš pirmų lūpų pasakoja apie tikrąją kelių valymo ir barstymo realybę.

Nuvalyti iš anksto pabarstytus kelius – lengviau

 Lietuvoje 20 savivaldybių kelius bei šaligatvius ir apie 1259 kilometrus gatvių prižiūrinčios bendrovės „Ecoservice“ ekspertai sako, jog kiekvienoje savivaldybėje kelių priežiūros tvarka ir darbų organizavimas skiriasi. Vienur savivaldybės, kaip užsakovės, pačios sprendžia, kada kelius valyti ir barstyti, kitur – palieka tai nuspręsti kelių priežiūros specialistams.

 „Tokiais atvejais, vadovaudamiesi „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ patvirtintomis normomis ir taisyklėmis, atliekame kelių priežiūros profilaktiką. Tai reiškia, jog atidžiai sekame Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis bei orų prognozes ir, dar prieš pradedant šalti ar snigti, barstome kelius specialiais mišiniais“, – paaiškina Andrejus Barinovas, „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorius.

Laiku ant kelio pabarstyti tinkami mišiniai užkerta kelią ledo susiformavimui net ir esant ypatingai prastoms oro sąlygoms – gausiai ir ilgai sningant ar pustant. Be to, druskų barstymas išlaiko sniegą sutižusį ir palengvina jo nuvalymą nustojus snigti. Per praeitus metus bendrovė išbėrė 1309 tonų mišinių, tuo tarpų šiais metais, vos per dvi su puse savaitės, jau išnaudojo per 2510 tonų mišinių.

„Išbėrus mišinius jau po gausaus snygio ir, kai oro temperatūra neigiama, ypač žemesnė kaip 15 °C, automobilių suspaustą ir suplaktą sniegą nuo kelio dangos pašalinti sudėtingiau, nes pasipriešinimas valymo mechanizmams padidėja net 30 kartų. Negana to, barstymo mišiniai veikia kur kas lėčiau, jų barstymas ant jau susiformavusio storo sniego sluoksnio gerokai apsunkina slidumo pašalinimą ir pablogina eismo sąlygas. Taip pat tai verčia pereikvoti ir naudojamas chemines medžiagas. Būtent todėl ypatingai svarbu dar prieš pradedant ar tik pradėjus snigti, išberti bent nedidelį kiekį specialių mišinių, kad sniegas nebūtų prispaudžiamas prie kelio dangos ir nesusidarytų ledas“, – pažymi A. Barinovas.

Kuo barstomi keliai, priklauso nuo temperatūros

Keliai ir gatvės barstomi skirtingais mišiniais, priklausomai nuo tuo metu vyraujančios oro temperatūros. Plačiausiai Lietuvoje naudojama druskos tirpalu sudrėkintų medžiagų barstymo technologija.

„Svarbus ir išberiamas medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, tam pačiam kiekiui ledo ištirpdyti, oro temperatūrai nukritus iki – 5 °C, druskos mišinio reikia barstyti 2 kartus, tuo tarpu esant – 10 °C – 3 kartus daugiau nei esant – 2°C. Kai temperatūra nukrinta žemiau nei – 15 °C, tradicinė druska ledo ar sniego nebetirpdo, todėl naudojame kalcio chloridą arba smėlio–druskos mišinį. Kalcio cloridas tirpdo ledą ir esant žemesnei nei – 21 °C temperatūrai. Naudojant smėlio–druskos mišinį, ledas netirpinamas, tačiau taip pagerinamas sukibimas su kelio danga – mažinamas slidumas“, – paaiškina A. Barinovas.

Daugiausiai keliai ir gatvės yra barstomi mechanizuotai – į bendrovės prižiūrimus kelius paleista daugiau kaip 60 mechanizmų. Rankomis, pasak bendrovės atstovo, darbuotojai vis dar barsto tik viešojo transporto stoteles ir kitas vietas, kur neįmanoma privažiuoti su tam skirta technika. Tai –šaligatviai, perėjos, stotelės, laiptai, plotai aplink medžius, stulpus ir pan.

Susidarius ekstremalioms sąlygoms – prioritetai

Tiesa, pasireiškus ekstremaliems žiemos reiškiniams, net ir didžiausioms komandoms neįmanoma vienu metu atsidurti visuose keliuose ir gatvėse. Kadangi nėra galimybių vienu kartu nuo visų prižiūrimų kelių nuvalyti sniegą ir juos pabarstyti, tokiais atvejais atsižvelgiama į kelių eismo intensyvumą ir priežiūros lygius pagal svarbą.

„Įprastai prioritetinės miesto dalys ir gatvės nustatomos pačių miestų šeimininkių – savivaldybių. Dažniausiai tai būna gatvės link mokyklų, darželių, viešųjų bei gydymo įstaigų. Šie maršrutai daugelyje savivaldybių laikomi prioritetiniais ir turi būti sutvarkyti pirmiausiai. Taip pat svarbūs tiltai, įkalnės, nuokalnės ir viadukai. Šie ruožai būna patys pavojingiausi vairuotojams ir trukdo eismą mieste. Į antrą lygį pagal svarbą dažniausiai patenka gyvenamieji ir daugiabučių rajonai. Žvyrkeliai ir kiti neasfaltuoti keliai įprastai būna trečio ar ketvirto prioritetinio lygio. To nežinodami gyventojai dažnai klausia, kodėl vienos gatvės nuvalytos puikiai ir atrodo kone kaip vasarą, o kitos ne. Tačiau būtent tokia kelių priežiūros tvarka padeda užtikrinti saugesnį eismą keliuose ir yra ekonomiškai efektyvi“, – paaiškina A. Barinovas.

Ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis laikomas snygis arba pustymas ilgiau kaip 6 val. arba, kai su pertraukomis sninga arba pusto ilgiau kaip 24 val. Taip pat, kai įšalęs kelias apledėja po lietaus, esant lijundrai arba per parą keliui apledėjant daugiau kaip 2 kartus. Taip pat sąlygas ypač apsunkina ir per dieną aukščiau – 8 °C nepakylanti oro temperatūra.

„Esant ypač sudėtingoms oro sąlygoms idealios kelių būklės tikėtis nereikėtų. Dažnai vos tik nuvalius gatvę, jau po valandos ji vėl būna padengta sniegu, dar sudėtingiau būna siaučiant pūgai ar lijundrai. Reikia pažymėti, kad po tokio snygio, kokį turėjome praėjusią savaitę, dažniausiai kelių valymo mechanizmams prireikia tuo pačiu maršrutu važiuoti 3 ar net 4 kartus. Todėl įprastai, pasibaigus tokiam snygiui, gatvėms pilnai sutvarkyti prireikia ir 24 valandų“, – skaičiuoja ekspertas.

Prašo gyventojų supratingumo ir rūpintis savimi

Kelius ir gatves sukausčius gausiam sniegui bei ledui, bendradarbiauti ir pasirūpinti savo saugumu raginami ir patys gyventojai. Pėstieji – būti atsargūs ir neskubėti, pasirūpinti tinkama avalyne ir neiti plikledžiu. Vairuotojams patariama skirti laiko kruopščiai nuvalyti automobilio stiklus, pasirūpinti smėlio atsargomis, kurios padės nepaslysti einant nuo automobilio į namus, neįstrigti išvažiuojant iš apsnigto kiemo.

„Taip pat norime paprašyti gyventojų supratingumo. Esant nuolatiniam snygiui, lijundrai ar kitoms sudėtingoms oro bei eismo sąlygoms, svarbu apsišarvuoti kantrybe. Įprastai kelius prižiūrinčios komandos darbus pradeda 2–3 val. nakties, o esant sudėtingoms sąlygoms dirbama pilnu pajėgumu ir be perstojo, tačiau visiems žiemiškiems keliams pabarstyti ir nuvalyti išties prireikia laiko“, – pabaigai priduria A. Barinovas.