Sode ar daugiabutyje: kaip nebesukti galvos dėl statybinių ir stambiagabaričių atliekų?

Pandemija gyventojų nesustabdė ir nuo sezoninio sodo namelio, sodybos ar buto atnaujinimo, tad pastaruoju metu pastebimai išaugo netinkamai paliktų statybinių ir didelių gabaritų atliekų kiekiai. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog net ir per karantiną šios atliekos turi būti tvarkomos atsakingai bei primena būdus, kaip tai padaryti.

Atviri didžiųjų atliekų aikštelių vartai

Įprastai pavasarį padažnėja atvejų, kai statybinės atliekos, tokios kaip langai, durys, laminatas, grindjuostės, plytos ar net betono gabalai nugula neleistinoje vietoje. Nors gyventojų sąmoningumas auga, ir vis daugiau atliekų savarankiškai pristatoma į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles – karantino metu neatsakingai tvarkomų statybinių atliekų kiekiai pastebimai išaugo.

Bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė teigia, kad karantino laikotarpiu statybinės ir kitos didelių gabaritų atliekos neretai buvo paliekamos šalia didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių. „Karantino metu didžiųjų atliekų aikštelės – tiek privačios, tiek priklausančios savivaldybėms – dirba ir statybines atliekas iš gyventojų priima. Tiesiog atvykus į jas reikia dėvėti jau įprastomis tapusias asmens apsaugos priemones ir laikytis saugaus atstumo. Taigi, net ir šiuo laikotarpiu tinkamai sutvarkyti remonto likučius galima be vargo“, – gyventojų dėmesį atkreipia D. Skrupskelienė.

Ir remonto likučiams, ir sodo atliekoms

Be to, kad per karantiną statybinės atliekos nugula šalia didžiųjų atliekų aikštelių vartų – remonto likučiai ir kitos didžiosios atliekos dažnai atsiduria ir neleistinose vietose gamtoje. Tuo ypač susirūpinę aplinkosaugininkai – per pastarąjį mėnesį pranešimų apie aptiktus nelegalius sąvartynus gamtoje gerokai padaugėjo.

Pasak ekspertės, atliekų išmetimas gamtoje – tikriausiai daugiausiai žalos aplinkai sukeliantis būdas. Visų pirma, tokio tipo atliekos gali būti pavojingos ir nuodingos egzistuojančiai ekosistemai ir ją nepataisomai paveikti. Be to tikėtina, kad miške jos ilgą laiką liks nepastebėtos ir nesutvarkytos.

„Pasitaiko atvejų, kad prie sąvartynų gamtoje formavimo prisideda ir nelegalūs vežėjai, kurių skelbimų apstu internete. Deja, bet susigundę pigesnėmis tokių vežėjų paslaugomis, gyventojai apsigauna ir rizikuoja būti nubausti patys. Jei nelegaliai paliktų atliekų krūvoje būtų rastos sąskaitos ar kiti asmenį galintys identifikuoti dokumentai, atliekas pridavusiam gyventojui tektų pačiam gerokai patuštinti piniginę“, – perspėja D. Skrupskelienė.

Skrupskelienė primena, jog egzistuoja ir daugiau tvarių alternatyvų, kaip tvarkyti statybines atliekas, ypač turint nedidelius jų kiekius: „Tiems, kurie remontuoja namus ar nuo senų rakandų atlaisvina sodo namelį, paprasčiausia išeitis – užsisakyti didmaišį. Tai lengvi ir tvirti polipropileno maišai, kurie talpina net iki 800 kg atliekų. Ypač patogu tai, kad didmaišiai kompaktiški, neužima daug vietos ir netrukdo aplinkiniams, tad puikiai tinka neturintiems savo kieme vietos įprastam 10 m³ statybinių atliekų konteineriui. Be to, į šiuos maišus galima krauti ne tik remonto ar statybines atliekas, bet ir nereikalingus buities daiktus, po persikraustymo likusią pakavimo plėvelę kartonines dėžes, ar netgi sodo atliekas – žolę, lapus, šakas.“

Išeitis daugiabučių gyventojams

Tikriausiai visi esame pastebėję dailylenčių, putplasčio, gipso plokščių, cemento, betono, dažų ir kitų remonto likučių krūvas šalia bendro naudojimo konteinerių tiesiog daugiabučių kiemuose. Karantino metu tokių atvejų tik daugėjo.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu paliktos atliekos ne tik kenkia kiemų estetiniam vaizdui, bet ir formuodamos nelegalius sąvartynus trukdo laisvai judėti automobiliams, kurių kiemuose per karantiną ypač gausu. Tokių ne vietoje paliktų statybinių ir didžiųjų atliekų vežėjai surinkti negali, bet to, jos kliudo ištuštini konteinerius, būtent todėl šie neretai tampa perkrauti atliekomis.

„Gyvenantiems daugiabučiuose didmaišiai taip pat pasitarnauja kaupiant nedidelius statybinių atliekų kiekius, ar nuo senų daiktų atlaisvinant rūsius ir sandėliukus. Dažnai daugiabučio kieme pastačius statybinių atliekų konteinerį, daiktus, seną buitinę techniką ar baldus kaip mat pradeda tempti kiti namo ar net aplinkinių namų gyventojai. Todėl užsisakę konteinerį skuba jį kuo greičiau užpildyti ir išvežti. Didmaišyje atliekas galima kaupti visą mėnesį, o ir  tikimybė, kad jame atsiras svetimų daiktų, nedidelė. Be to, galima užsakyti tiek vieno, tiek ir kelių didmaišių išvežimą vienu metu“, – didmaišių privalumus vardija ekspertė.

Skrupskelienė apibendrina, jog kaupiant mažesniais kiekiais ir išvežant atliekas didmaišiuose jos nesikaupia kieme, o kartu ir neskatina kitų gyventojų savo atliekas krauti šalia. Tiesa, didmaišiai išvežami specialios paskirties automobiliais su manipuliatoriais, todėl išvežimo dieną privažiavimas prie jų turėtų būti laisvas.

Taigi, net ir tuo atveju, jei bute susikaupia nedaug remonto ar didelių gabaritų atliekų – ekspertė ragina pasidomėti tvariais jų tvarkymo būdais, užuot atsikračius nereikalingais daiktais neleistinoje vietoje ar paliekant kieme prie konteinerių. Juk net ir kelios neatsakingai paliktos atliekos gali sukelti negrįžtamų padarinių.