Iškyla be atliekų – misija įmanoma?

Nuo 2021 m. įsigaliojo Europos Sąjungos vienkartinių plastiko gaminių draudimas, kurį Lietuva nutarė galutinai įgyvendinti nuo liepos mėnesio. Plastikinius vienkartinius indus keičia popieriniai, tačiau, lieka klausimas: kur jie turėtų būti išmetami?

Tvari iškyla – misija įmanoma

Prasidėjus vasarai ir tebesitęsiant pandemijai, šeimų ir draugų susitikimai masiškai keliasi į gamtą. Kaip reikėtų elgtis, kad parkai, stovyklavietės ir kitos vietos nebūtų tarsi vienkartinis indas – kartą pasinaudojai, ir jau nebegražu? Nusprendus surengti iškylą gamtoje, svarbu nusipirkti ne tik gardaus maisto, tačiau ir žinoti, kaip elgtis su susidariusiomis atliekomis.

Vienkartiniai indai – ne pakuotė

Nuo 2021 m. įsigaliojo Europos Sąjungos vienkartinių plastiko gaminių draudimas, kurį Lietuva nutarė galutinai įgyvendinti nuo liepos mėnesio. Šiuo metu prekybos centrai dar gali išparduoti turimus likučius, tačiau tokių naujų prekių siuntų neužsakinėja. Taigi, vartotojams pravartu žinoti, kaip naudoti ir kaip elgtis su vienkartiniais popieriniais indais po naudojimo.

„Vienkartinius plastikinius indus iškylose keičia popieriniai, tačiau tai nereiškia, kad juos panaudojus galima mesti į popieriui skirtus konteinerius. Rūšiavimo konteineriai skirti pakuotėms, todėl vienkartiniai indai jiems nėra tinkami ir po panaudojimo jie turi keliauti į buitinių atliekų konteinerį“, – paaiškina Jurgita Nacevičienė, „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė.

Pasak J. Nacevičienės, žvelgiant iš ekologinės pusės, vienkartinių indų problema ir yra ta, kad jie naudojami tik vieną kartą, o po naudojimo išmetami, nesvarbu, ar kalbama apie plastikinius, ar popierinius vienkartinius indus. Tiesa, popieriniai indai suyra greičiau, nors čia taip pat reikėtų neapsigauti – dalis popierinių indų, pavyzdžiui, puodelių, yra padengti plonu plastiko sluoksniu.

„Vienkartiniai indai yra labai taršūs, pavyzdžiui, vienkartinio kavos puodelio popierius suirs per kelis mėnesius, tačiau jo vidų dengiančiam plastiko skluoksniui gali reikėti ir šimto ar net daugiau metų. Panaudoti ir maistu suteršti vienkartiniai indai yra sunkiai perdirbami, o didžioji jų dalis būna sudeginami kogeneracinėse jėgainėse“, – paaiškina J. Nacevičienė.

Į rūšiavimo konteinerius galima mesti tik pakuotes, kurios jau buvo įsigytos kartu su maisto gaminiais. J. Nacevičienė sako, kad dažnai žmonės maistą iškyloms gabenasi ir plastikiniuose maišeliuose. Juos, jei nėra su maisto likučiais ar ištepti riebalais, taip pat galima mesti į plastiko konteinerį.

Iškylos atliekų įvairovė

Iškylaujant lieka pačių įvairiausių atliekų: kepant bulves žarijose lieka folijos, rankas gamtoje dažnai valome vienkartiniais rankšluosčiais ar drėgnomis servetėlėmis, o pavalgius gali likti įvairių maisto produktų atliekų. Kad po iškylos gamta liktų švari, atliekas reikia ne tik surinkti ir išsivežti, bet ir tinkamai išrūšiuoti.

„Jei folija yra pakankamai švari, pavyzdžiui, suvalgius į ją suvyniotus sumuštinius, ji gali keliauti į plastiko atliekų konteinerį, tačiau tuo atveju, kai folijoje buvo kepti maisto produktai ir ji yra suteršta maisto ir pelenų likučiais, ją beliks išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Panaudotos drėgnos ar sausos servetėlės taip pat priskiriamos prie buitinių atliekų – pataria J. Nacevičienė.

Po iškylos gamtoje dažnai lieka plastikinių ir stiklinius butelių, kuriuos reikėtų priduoti prie parduotuvių įrengtuose surinkimo punktuose. Likusias konservų dėžutes, prekybos centruose įsigytų salotų ar kitų sveriamų produktų plastikines dėžutes reikėtų mesti į plastiko rūšiavimo konteinerius.

J. Nacevičienė atkreipia dėmesį, kad maisto atliekas labai svarbu atskirti nuo pakuočių ar maišelių ir išmesti atskirai. Išmetus pakuotes ar maišelius į rūšiavimo konteinerius su maisto atliekomis, konteineriai ir kitos juose buvusios švarios pakuotės užteršiamos ir tampa nebetinkamos perdirbimui. Tačiau atidžiai pakuočių plauti nereikia – pakanka tik lengvai išskalauti.

Iškyla be atliekų – misija įmanoma?

Vis dažniau žmonės socialiniuose tinkluose kelia sau ir vieni kitiems iškylos be atliekų (angl. Zero Waste) iššūkį. Stengiamasi, kad po iškylos liktų kiek įmanoma mažiau atliekų, o geriausia, kad jų neliktų visai. Prie šio iššūkio iškylaudama prisijungia ir vilnietė Miglė su šeima.

„Su šeima dažnai rengiame žygius, stovyklaujame gamtoje. Iš pradžių po tokių išvykų namo parsiveždavome didžiulį maišą atliekų – atrodė tiesiog per sudėtinga viską gamtoje sutvarkyti, tinkamai išrūšiuoti. Pradėjau domėtis, kaip tų atliekų galima būtų sumažinti ir atradau išties gerų idėjų Zero Waste iškylas propaguojančių žmonių grupėse. Dabar maistą, kurį norime vežtis, dedame į daugkartinius indus, gėrimams naudojame termosus ar daugkartines gertuves“, – patirtimi dalijasi ji.

Pašnekovė pasakoja, kad taip pat svarbu ir gerai įvertinti, kiek maisto iš tikrųjų reikia pasiimti, kad jo nebūtų per daug. Iškylos metu saulės atokaitoje laikomas maistas greičiau genda, todėl dažniausiai grįžus jis keliauja ne atgal į šaldytuvą, o tiesiai į šiukšlių dėžę.

Į iškylą maistą patariama imti supakuotą daugkartiniuose induose ir medžiaginiuose maišeliuose, kuriuos galima bus panaudoti dar kartą. Atsisakius vienkartinių indų ir vietoj jų pasiimant indus iš namų arba įsigijus specialius turistinius indų rinkinius, tausojama gamta ir sukuriama mažiau neperdirbamų atliekų.