Pavasarinė spintos tvarka: ką turite padaryti nuo – iki

Atėjęs pavasaris įkvepia imtis pokyčių, susitvarkyti ir atsinaujinti. Tad dabar pats tinkamiausias metas peržiūrėti savo spintas ir atsisakyti dažnai jose esančio perteklinio rūbų kiekio.

Žinoma stilistė Viktorija Šaulytė-Mockė pranešime spaudai dalijasi vertingais patarimais, kaip atrinkti rūbus, ką pasilikti sau, o ką geriau perleisti kitiems ir taip pratęsti rūbų dėvėjimo laiką.

Spintos tvarkymo principai

Kiekvieno europiečio spintoje yra apie 30 proc. rūbų, kurie nebuvo vilkėti daugiau nei metus – tai rodo Europos Aplinkos Agentūros (EEA) duomenys. Tokia statistika paaiškina dažną situaciją, kai rūbų spintoje yra daug, tačiau vis tiek „nėra, kuo apsirengti“.

„Dažniausiai, kuo daugiau rūbų, tuo didesnė netvarka spintoje. Visada rekomenduoju laikytis kelių spintos tvarkymo principų. Pirmiausia išversti visą spintą, kad pamatytumėte tikrai visus drabužius, net ir tuos pasislėpusius, kažko vis dar laukiančius. Tada kitas žingsnis – atsirinkti visus rūbus, kuriems be abejonės sakote „Taip“. Tai jūsų patys mėgstamiausi drabužiai, kuriuos dėvite dažniausiai, su kuriais jaučiatės patogiausiai ir dėl kurių nekyla abejonių,“ – sako V. Šaulytė – Mockė.

Pasak žinomos stilistės, dar vienas būdas, padedantis nuspręsti, kuriuos rūbus verta pasilikti – mažiausiai trijų derinių, su spintoje esančiais drabužiais ir aksesuarais, sukomplektavimas. Tačiau per maži drabužiai, kažkada buvę geri, bet jau metus gulintys nepaliesti, ar nusipirkti tik dėl to, kad buvo gera nuolaida, laikomi niekada neateinančioms ypatingoms progoms, tikėtina, jų neatsisakius, ir toliau gulės nenaudojami, o juk kažkam jie būtų tikrai naudingi.

„Kad nekauptų nedėvimų drabužių ir nepaverstų spintos į saugyklą, vis daugiau žmonių domisi, kaip susikurti kapsulinę spintą. Kapsulinę spintą sudaro tam tikras drabužių, kurie tarpusavyje dera stilistiškai ir spalviškai, skaičius. Skirtingai derinant tuos pačius rūbus, keičiant aksesuarus kuriami vis nauji rūbų deriniai, tačiau spinta nėra perpildyta nereikalingais drabužiais“, – pataria V. Šaulytė-Mockė.

Ką daryti su rūbais, kurių nebevilkėsite?

Sąžiningai atrinkus rūbus, kurių daugiau nebevilkėsite, kyla klausimas, ką su jais daryti?

„Pirmiausia siūlau pagalvoti apie artimųjų ratą, galbūt tie drabužiai tiks jūsų giminaičiams ar draugams, kuriems ir galima būtų juos padovanoti, atiduoti. Jeigu nėra kam rūbų atiduoti, galima bandyti juos parduoti. Aišku, ne visi turi laiko užsiimti savo dėvėtų rūbų pardavimu, tačiau kitiems toks procesas labai patinka. Kalbant apie tai, kokius drabužius parduoti, visada galima vadovautis taisykle „kokius norėčiau įsigyti pats“. Tvarkingus, geros būklės, mylėtus ir prižiūrėtus“, – teigia stilistė.

Pasak V. Šaulytės-Mockės, drabužius taip pat visuomet galima paaukoti. Pavyzdžiui, šiuo metu galima paaukoti rūbus konkrečioms ukrainiečių šeimoms, atvykusioms į Lietuvą. Didžiausią pagalbą suteikiame tada, kai atiduodame būtent tuos rūbus, kurių nuo karo pabėgusiems žmonėms dabar labai trūksta. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad atiduodami rūbai būtų tvarkingi, švarūs, tinkami dėvėti. Vis tik jeigu nežinome ar nerandame, kam tikslingai paaukoti, rūbus galima palikti tekstilės konteineriuose.

Iš specialių konteinerių surinkta tekstilė keliauja į „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo centrą, kur paruošiama antriniam naudojimui. Į šį centrą tekstilė vežama iš Vilniaus, Klaipėdos, Trakų, Šalčininkų, Raseinių, Skuodo savivaldybių tekstilės konteinerių.

„Nereikalingų, tačiau tvarkingų ir dar tinkamų dėvėti tekstilės gaminių palikimas tekstilės konteineriuose leidžia ženkliai pratęsti jų dėvėjimo laiką ir kartu mažina atliekų kiekį sąvartynuose. Kiekvieną mėnesį į rūšiavimo centrą atkeliauja beveik 200 tonų tekstilės, iš kurių net iki 80 proc. paruošiame pakartotiniam dėvėjimui ir perdirbimui į kitus gaminius“, – sako Konstantinas Gurinas, „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius.

Antras tekstilės gyvenimas

„Visais atvejais ar drabužiai bus padovanoti, paaukoti ar nunešti į tekstilės konteinerį – jiems suteikiamas antras gyvenimas, o po to, tikėkimės, trečias, o gal net ir ketvirtas. Tai yra ne tik žavus aspektas, bet ir sąmoningumo išraiška, tvarumo mados pasaulyje skatinimas“, – mano V. Šaulytė-Mockė.

Tokiai minčiai pritaria ir K. Gurinas. Pasak jo, tvaresnį ir palankesnį aplinkai vartojimą gali kurti kiekvienas žmogus. Svarbu, kad į šį procesą žiūrėtų atsakingai: į tekstilės konteinerius atneštų tik švarius, nesuplyšusius ir dar naudoti tinkamus drabužius, batus porose, užuolaidas, rankšluosčius, patalynės užvalkalų komplektus, rankines ir diržus. Suplyšę, purvini, nepataisomai sudėvėti ir jau naudoti netinkami drabužiai, kilimai, įvairios tekstilės atraižos šiuose konteineriuose, kaip ir buitinių atliekų konteineriuose, atsidurti neturėtų – juos reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles.