Pasirūpinti nukritusiais lapais sode nepakaks – štai, kokių dar darbų nereikėtų atidėti
Vieni svarbiausių spalio ir lapkričio mėnesiais laukiančių darbų – daržus ir sodus paruošti šaltajam sezonui bei sutvarkyti žaliąsias atliekas. Ekspertai primena, kodėl žaliosioms atliekoms – ne vieta mišrių komunalinių atliekų, pakuočių konteineriuose ar pamiškėse, bei kokius darbus sode ir darže šį rudenį dar tikrai spėsite atlikti.
Laukia ne vienas darbas
Nors dažniausiu galvos skausmu rudenį tampa, atrodo, be perstojo krentantys lapai, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas atsako į dažniausius sodininkų klausimus – kokius dar darbus būtina atlikti iki pirmųjų rimtesnių šalčių, kad augalai sėkmingai peržiemotų, o derlius kitąmet džiugintų.
Ar rudenį galima genėti vaismedžius / vaiskrūmius?
Pasak S. Galvanausko, rudenį tinkamas metas genėti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, serbentus ar agrastus. Vynuogės, aktinidijos genimos tik nukritus jų lapams.
Kada geriausia paskutinįkart nupjauti žolę? Ar ja galima mulčiuoti vaismedžius?
Jei žolę auginate kaip retai šienaujamą pievą – pjaunate su žoliapjove kelis kartus per sezoną, jos galima nerinkti, o paskutinį kartą nupjauti prieš šalnas. Jei žolę auginate kaip veją – su vejapjove pjaunate bent kartą per savaitę, nupjautą žolę galima mulčiuoti vejoje (jei vejapjovė turi mulčiavimo funkciją) arba surinkti ir kompostuoti. Veją paskutinį kartą rekomenduojama nupjauti žolei nustojus augti. Data priklauso nuo oro sąlygų ir būna, kad paskutinį kartą veją dar tenka pjauti spalio ar lapkričio mėnesį.
„Lapais ar nupjauta žole galima mulčiuoti jaunų ar su žemaūgiais poskiepiais vaismedžių pomedžius, tik svarbu stebėti, kad mulčias nesiliestų prie pačių kamienų. Sugrėbtus lapus taip pat galima paskleisti ant daržo paviršiaus ir lengvai įterpti į dirvą. Jei nukritusius lapus paliksite krūvose ar tiesiog paskleistus, per rudenį ir žiemą vėjas juos visus išpūs iš daržo. Sugrėbtus lapus taip pat verta kompostuoti, o vėliau kompostą naudoti kaip trąšą”, – sako VDU Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas.
Dar vienas patogus sprendimas – pradėjus kristi lapams, kas kelias dienas panaudoti vejapjovę su surinkimu. Ji susmulkins lapus, kompostinėje jų tilps daugiau, lapai bus greičiau suskaidomi.
Daržininkui ar sodininkui kompostinė, pašnekovo žodžiais, būtina, nes čia galima pasidaryti gamtinių trąšų už dyką. Į kompostinę galima mesti visas žaliąsias atliekas: į ją gali keliauti ir po rudeninio genėjimo likusios susmulkintos šakelės, nupjauta žolė, taip pat augalinės kilmės maisto atliekos. Tiesa, į kompostinę negalima mesti mėsos, žuvies atliekų, nes jos gali privilioti musių, skleisti blogą kvapą.
Vis dėlto, rudenį žaliosios atliekos kompostines pripildo labai greitai. Nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, tiek savo kompostines jau perpildę asmenys žaliąsias atliekas gali kaupti didmaišiuose. Šie užima mažai vietos, todėl puikiai tinka neturintiems vietos žaliųjų atliekų konteineriui. Didmaišis atlaiko iki 800 kg svorį, todėl, jei kieme žaliųjų atliekų kaupiasi greitai ir daug, galima naudoti net kelis tokius maišus vienu metu. Pripildžius didmaišį, šis bus išvežtas.
Ar verta rudenį paruošti dirvą kitų metų daržovių sodinimui?
„Galvodami apie kitų metų sezoną, dar šį rudenį į dirvą galite įterpti organikos, pavyzdžiui, darže, nuėmus derlių, likusių daržovių lapų (morkų, burokėlių, kopūstų), stiebų su lapais (pupelių, pomidorų, agurkų). Ją iš karto pradės skaidyti mikroorganizmai, o pavasarį tęs šį darbą. Pavasarį pasėti ar pasodinti augalai jau galės naudoti rudenį pradėtas perdirbti medžiagas”, – paaiškino S. Galvanauskas.
Jei daržas nedidelis, geriausia visas daržo atliekas kompostuoti, o į dirvą įterpti nukritusių medžių lapų, nupjautos žolės, smulkintų šiaudų. Jei organikos mažai, tuomet ją galite kompostuoti, o darže, nuėmę derlių, dar tikrai spėsite pasėti įvairių sideratų, vadinamųjų žaliųjų trąšų (pavyzdžiui, garstyčių).
Ar rudenį tinkamas laikas balinti vaismedžių kamienus?
Vaismedžių kamienai balinami rudenį, iki prasidedant šalčiams, nes žiemą tą daryti sudėtinga dėl minusinės temperatūros. Balinimas svarbus žiemos antros pusės laikotarpiui, kai žemė įšalusi, laikosi minusinė oro temperatūra, bet šviečia saulė. Jei šis darbas atidedamas pavasariui, svarbu nepamiršti, jog medelius balinti reikėtų praktiškai vasario mėnesio pradžioje, nes tuo metu dėl saulės jau ima trūkinėti vaismedžių kamienai.
Kodėl svarbu surinkti krituolius ir vadinamąsias vaisių mumijas?
„Sudžiūvusiose uogose ar vaisiuose yra ligų sukėlėjų, todėl vaisių mumijas būtina surinkti ir utilizuoti. Jei jas kompostuojate, komposte gerosios bakterijos ir grybai ligų sukėlėjus sunaikina”, – paaiškino pašnekovas.
Beje, rudenį svarbu nepamiršti ir dar vieno darbo – stebėti, ar augalams pakanka drėgmės, juos palieti prieš pat šalnas. Nors dažnai teigiama, jog prieš šalnas augalų laistyti negalima, iš tiesų, tą padaryti būtina. Tuomet mažesnė tikimybė, jog augalai nušals.
Kol oro temperatūra nenukrito labai žemai, vaismedžius ir vaiskrūmius dar galima tręšti rudeninėmis trąšomis ar augalus profilaktiškai nupurkšti nuo ligų.
Pamiršta pagrindinę taisyklę
Rudenį mišrių komunalinių atliekų ir rūšiavimo konteineriai užpildomi greičiau nei įprastai. Perpildyti konteineriai žmonėms kelia daug nepatogumų, ypač – juose pradėjusios pūti ir blogus kvapus skleisti žaliosios atliekos.
Žaliąsias atliekas galima tvarkyti trimis būdais: mesti į specialų žaliųjų atliekų konteinerį ar didmaišį, patiems nuvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba kompostuoti.
„Didžiausia klaida tvarkant žaliąsias atliekas – jas mesti į mišrių komunalinių atliekų arba pakuočių konteinerius. Mišrioms komunalinėms atliekoms skirti konteineriai greičiau užsipildo, dėl to dažniausiai kitos atliekos pradedamos krauti šalia, žaliosios atliekos, pūdamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, sukelia nemalonius kvapus, užteršia konteinerius.
Žaliosioms atliekoms patekus į pakuočių konteinerius, pakuotės užteršiamos, todėl nebegali būti perdirbamos. Lapus, vaisių, daržovių atliekas svarbu mesti į specialius žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius arba didmaišius – juose sukauptos atliekos vėliau gabenamos į bioskaidžių atliekų aikštelę, kur kompostuojamos dideliais kiekiais. Žinoma, kad surinktas žaliąsias atliekas būtų galima panaudoti, svarbu jų nesumaišyti su kitokiomis atliekomis”, – paaiškino aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice” tvarumo vadovas Linas Černiauskas.
Pašnekovas primena, jog žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų konteinerį ar didmaišį svarbu mesti tik palaidas, be plastikinių maišų. Tiesa, išimtinai šaltuoju metų laiku daržoves, vaisius ar jų išspaudas rekomenduojama įdėti į plastikinius maišelius ir juos užrišti. Vaisiams, daržovėms pūvant, išsiskiria skystis, tad, esant minusinei temperatūrai, atliekos greičiau prišąla. Mėginant iškratyti atliekas iš konteinerio, stipriau jį papurčius ar gremžiant, šis gali sulūžti nepataisomai, arba prišalusios atliekos konteineryje užsibūna iki pavasario.
Daržo ir sodo atliekų negalima palikti ir pamiškėse. Į krūvą sumestos nemalonų kvapą skleidžiančios ir pūvančios atliekos gamtoje vėliau tampa nelegaliais sąvartynais.
Kitos naujienos
Pasirūpinti nukritusiais lapais sode nepakaks – štai, kokių dar darbų nereikėtų atidėti
Vieni svarbiausių spalio ir lapkričio mėnesiais laukiančių darbų – daržus ir sodus paruošti šaltajam sezonui bei sutvarkyti žaliąsias atliekas. Ekspertai primena, kodėl žaliosioms atliekoms – ne vieta mišrių komunalinių atliekų, pakuočių konteineriuose ar pamiškėse, bei kokius darbus sode ir darže šį rudenį dar tikrai spėsite atlikti.
Apie rūšiavimą, kartu su „Atliekų reido“ vedėja Elena Karaliene
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.
Dažnai nė nesusimąstome: dėl neatsakingai išmestų atliekų kasmet kyla šimtai gaisrų
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.