Padarius šią klaidą, atliekų konteineris gali likti neišvežtas

Šiltuoju metų laikų intensyviai tvarkant ir prižiūrint aplinką, nuolat susikaupia žaliųjų atliekų. Ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ duomenimis, vasarą dalyje buitinių atliekų konteinerių randama sumesta nupjauta žolė, nugenėtos šakos ir kitos žaliosios atliekos. Atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad žaliųjų atliekų mesti į buitinių ar pakuočių atliekų konteinerius negalima, dėl to gali likti neišvežtos viso konteinerio atliekos.

Kokią žalą padaro?

Gyventojai, kurie žaliąsias atliekas meta į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius, kenkia patys sau ir apsunkina darbą atliekų tvarkytojams. „Visų pirma, jos užteršia popierių ir pakuočių atliekas, dėl ko jos gali tapti netinkamos perdirbimui. Taip pat pradeda pūti ir aplink skleisti blogą kvapą. Dar viena žala – žaliosios atliekos greičiau perpildo konteinerius, dėl to dažniausiai kitos atliekos pradedamos krauti šalia“, – vardija Daiva Skrupskelienė, „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė.

D. Skrupskelienė įspėja, kad taisyklėse numatyta atliekų konteinerių neištuštinti, jeigu juose sukrautos netinkamos, tame tarpe ir žaliosios, atliekos. Žaliųjų atliekų tvarkymas skiriasi, jos yra kompostuojamos dideliais kiekiais, todėl turi būti kaupiamos ir renkamos atskirai. Prieš ištuštinimą konteinerių turinį vizualiai įvertina juos aptarnaujantys darbuotojai ir užfiksuoja nusižengimą, jei juose yra neleistinų atliekų.

Kai kompostinei nėra vietos

Žinomas sodininkas Tautvydas Gurskas pasakoja, kad teisingas sodininkas visada sodininkavimą pradeda nuo kompostinės įrengimo: „Idealu, kai žaliosios atliekos, keliauja į komposto dėžes – nupjauta veja, susmulkintos šakos, seni lapai, netgi augalinės kilmės virtuvės atliekos, tokios kaip žievelės, graužtukai ir pan. Taip mes pasigaminame natūralias trąšas, kurios grįžta į mūsų daržus ir praturtina dirvožemį, atgaivina mikroflorą. Kompostavimas ypač aktualus šiuo metu turėtų būti ir todėl, kad stipriai brangsta trąšos.“

Pasak T. Gursko, komposto dėžėms reikia atrinkti gerą vietą daliniame ar didesniame šešėlyje, kad saulė nespigintų, bei pridengti, kad varnos nekapstytų. Tačiau tie, kurie gyvena kotedžuose ar turi nedidelį sklypą, sunkiai gali įrengti kompostinę dėl vietos trūkumo. Kiti neturi noro ar tiek daug laiko, kad galėtų tinkamai rūpintis kompostine, pavyzdžiui, periodiškai perkasinėti kompostą, kad būtų pakankamai oro bakterijoms daugintis.

Nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į biologiškai skaidžių atliekų surinkimo aikšteles arba pasinaudoti žaliųjų atliekų išvežimo paslauga. D. Skrupskelienė supažindina, kad užsisakiusiems šią paslaugą pastatomas ir reguliariai kas dvi savaites tuštinamas atskiras 240 l talpos konteineris, skirtas tik žaliosioms atliekoms. Žaliųjų atliekų išvežimo paslauga gali pasinaudoti Vilniaus, Marijampolės, Vilkaviškio, Mažeikių ir Biržų gyventojai. Nuolat augantis „Ecoservice“ surenkamų žaliųjų atliekų kiekis tik įrodo, kad tokia paslauga gyventojams tampa vis aktualesnė.

Patarimai, kaip „sunaikinti“ žaliąsias atliekas

T. Gurskas dalijasi patarimais, kaip žaliąsias atliekas galima visiškai minimizuoti ir jas perpanaudoti. Pavyzdžiui, išgenėjus šakas, stambesnes galima pasilikti kepti mėsai, kitas šakas susmulkinti ir dėti į kompostą, į tarplysves, mulčiuoti po tujomis, po gyvatvore, kad neželtų piktžolės – taip pagaminamas labai geras organinės kilmės mulčas.

Ieškant sprendimų, ką daryti su žaliosiomis atliekomis, svarbiausia nepasiduoti pagundai jas deginti. D. Skrupskelienė primena, kad už atliekų deginimą ne vietoje gresia piniginės baudos, yra didelė grėsmė sukelti gaisrą. Taip pat, jas deginant, į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos ir didinama oro tarša.