Padangų keitimo sezonas: kur dėti nebetinkamas naudoti, jei nenorime mokėti du kartus?

Nors aplinkosaugininkai be paliovos pirštu grūmoja ir piniginėmis baudomis drausmina nelegalius šiukšlintojus, pamiškėse, pakelėse ar tiesiog šalia buitinių atliekų surinkimo konteinerių paliekamos senos automobilių padangos – vis dar pakankamai dažnas reiškinys Lietuvoje.

„Paradoksalu, tačiau padangų keitimo laikotarpis kasmet tampa darbymečiu ne tik autoservisų darbuotojams, bet ir atliekų tvarkytojams. Blogiausia yra tai, jog netgi turėdami visas galimybes civilizuotai atsikratyti naudojimui netinkamomis padangų atliekomis, gyventojai tuo nepasinaudoja arba tiesiog sąmoningai ignoruoja. Tuo tarpu nelegalūs sąvartynai, tarp jų ir senų padangų kapinynai, toliau dygsta“, – teigė ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Urbonas.

Blogiau nei cigarečių kontrabanda

Padangų importuotojų organizacijos direktorės Danguolės Butkienės teigimu, daugiausiai nepatogumų padangų atliekų tvarkymo srityje kelia aiškios ir vieningos apskaitos nebuvimas, taip pat automobilių ir autoservisų savininkų neatsakingas požiūris.

„Šiuo metu nėra aišku, kiek padangų iš tikrųjų patenka į Lietuvos rinką ir kiek jų yra sutvarkoma. O tuo neretai pasinaudoja nelegalūs padangų pardavėjai, smulkesni autoservisai, taip nusimesdami jiems priklausančią atsakomybę pasirūpinti panaudotų padangų sutvarkymu, kuris jau būna įskaičiuotas į bendrą padangų komplekto kainą. Tuo tarpu perkantieji iš nelegaliai veikiančių pardavėjų šią atsakomybę prisiima sau, o vėliau, vengdami mokesčių naštos, atitarnavusias padangas tiesiog išmeta atokesnėse vietose ar palieka šalia konteinerių“, – situaciją komentavo D. Butkienė.

Taip pat nelegalių padangų pardavėjų veiklą D. Butkienė sulygino su cigarečių kontrabanda, kuri, jos nuomone, yra netgi mažiau žalinga. „Pavyzdžiui, dėl nelegaliai įvežamų cigarečių nuostolį patiria tik valstybė, kuri praranda mokesčius, tuo tarpu nelegalus padangų verslas ne tik apeina mokesčius, bet ir pareikalauja papildomos dalies biudžete jų atliekų utilizavimui. O tuo savo ruožtu tenka pasirūpinti atliekų tvarkytojams, savivaldybėms“, – sakė ji.

Padangų likimas – jų pirkėjų rankose

Pasak S. Urbono, nebenaudojamos automobilių padangos ar jų dalys dėl savo specifikos jokiu būdu negali būti šalinamos kartu su komunalinėmis atliekomis, juolab – deginamos, mat jų sudėtyje esančios kenksmingos medžiagos gali padaryti neatitaisomos žalos.

„Nors padangų atliekos nėra priskiriamos prie pavojingų, sudilusios ir eksploatuoti netinkamos guminės padangos, visų pirmą, yra naftos produktas. Veikiamos saulės spindulių ar kitų pašalinių aplinkos veiksnių jos lengvai deformuojasi ir ilgainiui gali virsti uždelsto veikimo bomba“, – sakė „Ecoservice“ vadovas.

Visgi D. Butkienė pastebi, jog pastaraisiais metais padangų atliekų tvarkymas Lietuvoje suaktyvėjo, o tokį pokytį paskatino patys vartotojai, t. y. padangų pirkėjai.

„Žmonės tampa vis sąmoningesni ir padangų pardavimo vietose jau reikalauja garantijų, kad vėliau, kai šios taps nebetinkamos eksploatuoti, bus priimtos atgal ir tinkamai sutvarkytos. Tai yra didžiausia paskaita, kuomet pardavėjai pajunta riziką prarasti savo klientų ratą, jei nevykdys jiems priklausančių prievolių. Praėjusiais metais sutvarkėme 5 tūkst. tonų senų padangų, todėl tikimės, kad šių metų gale šis skaičius išaugs iki 12 tūkst. tonų, kadangi sulig augančia padangų atliekų tvarkymo paklausa organizacijos dalyvių skaičius išaugo kone dvigubai“, – tikino D. Butkienė.

Kur dėti senas padangas?

Vairuotojai, įsigiję naujas padangas, senąsias gali palikti jas parduodančioje įmonėje. Pastaroji privalo iš anksto pateikti rašytinę informaciją apie tai, kaip padangų atliekas klientas gali atiduoti atgal, ir priimti tokį pat kiekį senų padangų, kiek klientas įsigijo naujų.

Nebereikalingas padangas galima pristatyti ir į specialiai tam skirtas aikšteles, kur kiekvienas gyventojas 4–5 vnt. lengvųjų automobilių padangų gali pristatyti nemokamai. Taip pat keičiant padangas autoservise, senosios yra priimamos nemokamai.

„Padangos mechaniniu būdu gali būti perdirbamos gumą atskiriant nuo kitų sudedamųjų dalių. Tokiu būdu metalas keliauja į supirktuvę, tekstilė utilizuojama, o iš gumos gaminami įvairūs produktai. Perdirbtos antrinės žaliavos yra naudojamos asfaltbetonio, guminių dangų, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai“, – pridūrė S. Urbonas.