Kvapai, širšės ir kiti konteinerių nemalonumai vasarą – kaip išvengti?

Rūšiavimas prasideda dar parduotuvėje – ką ir kaip pirkti, kad pakuotės būtų perdirbtos?

Tinkamas rūšiavimas turėtų prasidėti ne prie konteinerio, o kur kas anksčiau – dar renkantis prekes parduotuvėje prie lentynos. Vienas pakuotes perdirbti lengviau nei kitas, o kai kurių perdirbimas reikalauja itin sudėtingų ir brangių technologijų. Lietuvoje per metus iš gyventojų surenkama apie 75 000 tonų minkštųjų pakuočių, iš jų perdirbama 70 proc. Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė pataria, kokiose pakuotėse esančius produktus rinktis, norint gyventi tvariau.

Renkasi didesnes pakuotes

Šiuo metu Seime įregistruota iniciatyva, kuria siekiama jau nuo kitų metų perdirbti visas plastikines pakuotes. Mažinti pakuočių skaičių ir jas perdirbti verslą įpareigoja ir ES direktyvos. Visgi R. Viskauskienė teigia, kad reikšmingai prie plastiko taršos mažinimo gali prisidėti ir gyventojai, rinkdamiesi produktus gamtai draugiškose pakuotėse.

„Nors vizualiai atrodo, kad visos plastikinės pakuotės vienodos, iš tiesų yra daugybė plastiko rūšių ir porūšių, jų perdirbimo galimybės skiriasi. Pavyzdžiui, gėrimų buteliams naudojamas plastikas yra lengvai perdirbamas, o daugiasluoksniam plastikui, iš kurio gaminami ir kai kurie pirkinių maišeliai, perdirbti reikalingos itin sudėtingos technologijos. Be to, ne visas plastiko rūšis Lietuvoje galima perdirbti. Problemų kyla ir su mažesnėmis nei 6 cm pakuotėmis, kuo mažesnė pakuotė, tuo sudėtingiau ją paruošti perdirbimui, todėl rūšiavimo centre jos tiesiog atsijojamos“, – teigė R. Viskauskienė.

Sąmoningi pirkėjai parduotuvėse atsižvelgia ne tik į paties produkto, tačiau ir į pakuotės savybes. Vilnietė Kristina pasakoja, kad jai ekologija yra labai svarbi, todėl ji tikslingai stengiasi produktus pirkti dideliais kiekiais ir kuo paprastesnėse pakuotėse. 

„Visą buitinę chemiją, higienos priemones stengiuosi pirkti didelėse pakuotėse, pavyzdžiui, skalbiklį, skystą muilą perku 5 l talpose, todėl sukuriame mažesnį kiekį plastiko atliekų, jas lengviau perdirbti. Namuose turime mažesnius daugkartinius buteliukus su dozatoriumi, juos, kai reikia, vis papildome. Taip net patogiau – nereikia nuolat galvoti, ar produktas jau pasibaigė, sutaupau laiko, kurį tektų praleisti parduotuvėse. Net ir ilgo vartojimo maisto produktus stengiuosi pirkti didesnėse pakuotėse, pavyzdžiui, avižinius dribsnius renkuosi 1 kg popierinėje pakuotėje“, – sakė Kristina. 

Svarbiausia – homogeniškos

Kai kurių produktų itin didelėse pakuotėse nėra, nes tai būtų nepatogu ir nepraktiška, pavyzdžiui, dantų pastos ar dalies maisto produktų. Kristina sako atsižvelgianti ir į kitus kriterijus, pavyzdžiui, ieško produktų pakuotėse, pagamintose iš vienos medžiagos, o jei nepavyksta, stengiasi prieš išmetant atskirti pakuotės dalis.

„Anksčiau pirkdavau miltus didelėje popierinėje pakuotėje, tačiau ten būdavo plastikinis langelis, kad galima būtų pasižiūrėti į vidų. Visą laiką prieš išmesdama į rūšiavimo konteinerį turėdavau atskirti popierių ir plastiką, tad labai apsidžiaugiau, kai gamintojas nutarė pakuotę pakeisti, ir nuo šiol ji visa popierinė“, – dalijosi Kristina.

R. Viskauskienė teigia, kad pakuočių paprastumas yra esminis kriterijus galvojant apie perdirbimo galimybes: „Lengviausia perdirbti homogeniškas, iš vienos medžiagos pagamintas pakuotes. Jei pakuotę sudaro kelios medžiagos, reikėtų pasistengti jas atskirti. Pavyzdžiui, jogurto indelis yra plastikinis, tačiau jį supa popierinė etiketė, ant viršaus yra folijos dangtelis. Prieš metant plastiko ir popieriaus konteinerį, visas dalis reikėtų atskirti, kad rūšiavimo linijos įrengimai tinkamai nukreiptų šias medžiagas perdirbimui.“

Išeitis – atsakingas rūšiavimas

R. Viskauskienė atkreipia dėmesį, kad perdirbamų pakuočių kiekį labiausiai lemia atsakingas rūšiavimas. Lietuvoje apie 20 proc. pakuočių konteinerių turinio sudaro atliekos, kurios ten neturėjo atsidurti.

„Vis dar pasitaiko, kad į plastiko ir popieriaus konteinerius gyventojai išmeta sauskelnes, tualetinį popierių, kitus higienos reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlius, žaislus – šios atliekos negali būti perdirbamos. Rūšiuojant atliekas, reikėtų vadovautis paprasta taisykle – į rūšiavimo konteinerius mesti tik pakuotes, o patys gaminiai yra nerūšiuojami. Išimtis galėtų būti tik makulatūra ir plėvelė“, – patarė R. Viskauskienė.

Į plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerius galima mesti plastikinius butelius, maisto pakuotes, įvairias plastikines ir kartonines dėžutes ir indelius, maišelius, plėveles, buitinių priemonių tarą, tetrapako pakuotes, saldainių popierėlius, konservų skardines, makulatūrą.