Kodėl karštą vasaros dieną mieste geriau nekalbėti?

Šią vasarą lietaus netrūksta, tačiau sausesnėmis dienomis ant gatvių ir šaligatvių nusėdančios dulkės ir automobilių bei pramonės išmetamos kietosios dalelės tampa ne tik estetine problema. Šie nešvarumai gali dirginti kvėpavimo takus ir pasivaikščiojimą šiltą dieną mieste padaryti ne tokiu maloniu, o kietosios dalelės graso ir sveikatos problemomis – gali sukelti net vėžį. Ką daryti, kad pasivaikščiojimas netaptų kenksmingu?

Pašalina kietąsias daleles

Drėkinti ir valyti miestų gatves bei šaligatvius svarbu ne tik dėl švaros, tačiau ir saugant gyventojų sveikatą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos profesorius, Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila teigia, kad evoliuciškai plaučiai ir kvėpavimo takai yra prisitaikę atlaikyti aplinkos poveikį, tačiau kai dulkių koncentracija yra didelė, jos yra pakankamai smulkios ir tokioje aplinkoje tenka praleisti daug laiko, natūralios apsaugos gali nepakakti. Nors gatvėse nusėdančios smulkios dulkės kvėpavimo takus gali tik sudirginti, tačiau kietosios dalelės, kurias palieka automobiliai ir pramonės įmonės, sveikatai gali sukelti rimtus padarinius.

„Evoliuciškai plaučiai turi suformavę gynybinių mechanizmų, kurie tas dulkeles išneša į išorę, tačiau, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Didelę įtaką sveikatai daro kietosios dalelės, kurios nusėda gatvėse esant sausam orui be vėjo ir lietaus – jos gali sukelti ne tik plaučių, bet ir kitų organų vėžį. Įkvepiamas deguonis patenka į kraują, jeigu tos dalelės prasiskverbia į kraujotaką ir kitus organus, gali sukelti uždegiminius procesus“, – sakė prof. E. Danila.

Apsisaugoti nuo dulkių ir kitų nešvarumų padeda gatvių ir šaligatvių priežiūra ir gyventojams jokių papildomų priemonių patiems imtis nereikia, tačiau profesorius pataria vengti eiti į lauką esant taršos kietosiomis dalelėmis padidėjimui.

„Kai yra daug kelio dulkių, ypatingai saugotis nereikia, tačiau reikėtų vengti intensyvaus kalbėjimo ar fizinės veiklos. Įprastai žmogus kvėpuoja nosimi, kuri gali apsisaugoti nuo daugelio dalelių, tačiau kalbant ar sportuojant žmogus nevalingai įkvepia ir pro burną – tuomet visų apsauginių barjerų, esančių nosyje, nebelieka. Tokiu atveju tikimybė, kad bus įkvėpta kenksmingų dalelių, yra kur kas didesnė“, – teigė E. Danila.

Miestuose plaunami keliai

Vasarą miestų gatvėse, ant šaligatvių besikaupiantys nešvarumai, dulkės, kietosios dalelės nuolat yra pakeliamos pralekiančių automobilių srauto. Nešvarumai nusėda visur – ant pastatų, langų, kitų automobilių, vasarinių batelių, taip pat jie pakliūva į kvėpavimo takus. Gaivesnį ir sveikesnį orą miestuose užtikrina reguliarus gatvių ir šaligatvių plovimas ir nešvarumų pašalinimas specialiais vakuuminiais automobiliais.

Šiuo metu Lietuvoje aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ tokius darbus atlieka Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Biržuose, Kėdainiuose, Anykščiuose – iš viso nuo šiltojo sezono pradžios jau nuvalyta daugiau nei 230 tūkst. kilometrų gatvių ir šaligatvių. Šiemet į Vilniaus gatves išriedėjo ir visiškai ekologiškas elektrinis vakuuminis automobilis.

„Miestuose gatves valantys vakuuminiai automobiliai surenka dulkes nuo kelio dangos ir kartu drėkina paviršius, taip sumažindami nešvarumų sklidimą. Efektyviausiai nešvarumai ir kietosios dalelės pašalinamos tada, kai plaunamos ne tik gatvės, tačiau ir šaligatviai, todėl visada rekomenduojame nepamiršti pasirūpinti ir pėsčiųjų takais“, – sakė teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė.

Pasak D. Lubės, priklausomai nuo oro sąlygų, aplinkos reljefo, dulkėtumo, kiekvienai dangai parenkamas tinkamas periodiškumas, kad paslauga būtų optimali. Jei šalia vyksta statybos darbai, rekomenduojama gatves ir šaligatvius valyti bent tris kartus per savaitę. Tiesa, gatvių ir šaligatvių švarinimas priklauso ir nuo oro sąlygų – sausomis ir itin vėjuotomis dienomis gali tekti darbus stabdyti, nes vėjas papildomai kelia dulkes į viršų, nepadeda net drėkinimas. Taip pat gatvių ir šaligatvių nešvarumus nuplauna lietus, tačiau audros kaip tik gali situaciją pabloginti – ant dangos susidaro žvyro ir kitokios sąnašos, kurios išdžiūvusios sausomis dienomis kyla į orą.

„Gatvių drėkinimas padeda sumažinti diskomfortą, miestų taršą, tačiau taip pat svarbu specialiu laistymo tirpalu su kalcio chloridu drėkinti ir neasfaltuotus kelius, ypač esančius šalia gyvenamųjų namų, nes dulkės kenkia gyventojų sveikatai ir komfortui. Laistant specialiu tirpalu teigiamas poveikis išlieka apie 3 mėnesius ir ilgiau. Šiais metais jau drėkinome virš 1000 km nesfaltuotų kelių miestų ir beveik dešimtyje rajonų teritorijų“, – sakė D. Lubė.

D. Lubė pasakoja, kad tokią paslaugą gali užsakyti savivaldybės, seniūnijos ar patys gyventojai, nenorintys kvėpuoti žvyrkelio dulkėmis – dažniausiai kooperuojasi sodų bendrijų gyventojai ar privačių namų savininkai ir kelių laistymo paslaugą užsisako kartu.