„Ecoservice“ rūšiuos net 70 proc. pakuočių atliekų – investavo milijoną eurų

Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ nuo sausio 1 dienos pradėjo rūpintis didžiosios dalies – apie 70 proc. – Lietuvoje surenkamų pakuočių tolimesniu rūšiavimu ir paruošimu perdirbimui. Siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvų darbą, bendrovė į infrastruktūros plėtrą, naujus įrengimus investavo daugiau nei 1 mln. eurų, taip pat išplėtė darbuotojų komandą.

Apims beveik visą Lietuvą

Nuo Naujųjų metų atliekų tvarkymas bus organizuojamas kitaip – atliekų surinkimo paslaugos atskirtos nuo jų rūšiavimo ir paruošimo perdirbimui. Nuo 2023 m. sausio 1 d. „Ecoservice“ savo centruose rūšiuos ir perdirbimui ruoš apie 70 proc. visoje Lietuvoje surinktų antrinių žaliavų. Pakuočių atliekos į bendrovės centrus bus vežamos iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Telšių ir kitų regionų.

„Iki šiol rūšiuodavome ir perdirbimui paruošdavome apie 50 proc. Lietuvoje surenkamų popieriaus, plastiko ir stiklo pakuočių atliekų, o nuo Naujųjų metų apimtys išaugs iki 70 proc. Numatoma, kad tai sudarys apie 73 tūkst. tonų, kai iš viso Lietuvoje surenkama maždaug 100 tūkst. tonų atliekų per metus. Taigi, mūsų centruose bus rūšiuojama ir perdirbimui paruošiama didžioji dalis Lietuvoje surinktų pakuočių. Šiam pokyčiui iš anksto ruošėmės“, – komentuoja „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė.

Anot R. Viskauskienės, šie pokyčiai gyventojams tiesioginės įtakos neturės, nes rūšiavimo procesas ir taisyklės vartotojų namuose išliks tokios pačios. Pokyčiai susiję su atliekų surinkimu, tolimesniu rūšiavimu ir paruošimu perdirbti.

Investavo į infrastruktūrą

„Ecoservice“ turi pakuočių rūšiavimo centrus Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje, jų skaičius nesikeis. Esamų centrų išdėstymas yra patogus gabenant atliekas iš bet kurios Lietuvos vietos.

Tiesa, siekiant efektyviai išrūšiuoti didesnį kiekį atliekų, bendrovė modernizavo jau turimą įrangą ir įsigijo papildomų įrenginių, atnaujino infrastruktūrą, pastatus. Iš viso investicijos siekia daugiau nei milijoną eurų. Daugiausiai atliekų keliaus į Vilniuje esantį centrą, papildomai per visus centrus įdarbinta 40 darbuotojų.

„Investicijos į esamų įrenginių modernizavimą ir naujų įsigijimą leis efektyviau ir greičiau išrūšiuoti išaugusius atliekų kiekius. Vilniuje esančioje antrinių žaliavų rūšiavimo gamykloje įrengėme naują presą, kuris per valandą leis dirbti efektyviau ir išrūšiuoti daugiau pakuočių per tą patį laiką. Pagrindiniai atnaujinimai atlikti Vilniuje ir Klaipėdoje, kur yra didžiausios rūšiavimo bazės“, – nurodo R. Viskauskienė

30 proc. atliekų konteineryje – netinkamos

Atvežus pakuočių atliekas į rūšiavimo centrą, pirmiausia mechaniškai išardomi pakuočių atliekų maišai. Specialus būgnas atsijoja mažesnes nei šešių centimetrų dydžio atliekas, kad būtų atskiriami į konteinerius patekę smulkūs akmenukai, stikliukai ir kitos perdirbimui netinkamos medžiagos, galinčios sugadinti konvejerius.

Tuomet atliekos keliauja pro didelį magnetą, kurio pagalba atrenkamos metalinės pakuotės, vėliau optinis separatorius atskiria popierių ir plastiką. Kiti specialūs įrenginiai atliekas išskirsto pagal formą – atskiria tūrines ir plokščias pakuotes, popieriaus ar kartono lakštus, metalų įrenginys atskiria spalvotus bei juodus metalus. Paskutiniame etape darbuotojai rankiniu būdu ištaiso įrenginių paliktas klaidas. Rūšiavimo centruose pakuotės pagal medžiagiškumą, spalvą gali būti rūšiuojamos net į 35 atskiras kategorijas, iš jų popierius į 7 kategorijas, o plastikas net į 20 kategorijų.

„Centruose nemaža darbų dalis atliekama automatiškai, tačiau rūšiavimo linijoje žmogaus įsikišimo reikia, norint užtikrinti rūšiavimo proceso kokybę. Tiesa, norit, kad kuo didesnis atliekų kiekis būtų perdirbamas, dar svarbiau, kad vartotojai laikytųsi taisyklių ir tinkamai rūšiuotų atliekas savo namuose“, – sako R. Viskauskienė.

Ne retas atvejis, kad į pakuotėms skirtus konteinerius išmetami tekstilės gaminiai, batai, pelenai, sauskelnės, žaislai, įvairios dailylentės, tapetai, šventinės girliandos, siūlai, virvės, kibirai su dažais, plytos, medinės plokštės. Stiklo pakuotės atliekos taip pat turi būti dedamos į atskirą stiklo atliekų surinkimo konteinerį. Pasak R. Viskauskienės, sudėjus šias atliekas į poperiaus-plastiko konteinerius, jos padaro didelę žalą rūšiavimo procesui. Šie gaminiai nėra pakuotės ir turi būti tvarkomi atskirai, dalis jų konteineriuose užteršia ir tinkamas perdirbti pakuotes.

Šiuo metu apie 46,5 proc. pakuočių konteineriuose esančių atliekų yra tinkamos perdirbimui į kitus gaminius, apie 23,5 proc. sunkiai perdirbamos ar neperdirbamos pakuotės, kurios nukreipiamos deginti ir tokiu būdu generuoja šilumos energiją ir net 30 proc. sudaro mišrios komunalinės atliekos.