Daiva Skrupskelienė. Nelegalių atliekų vežėjų sąvartynai – ne vien aplinkosaugininkų problema

Nelegalių atliekų vežėjų gamtoje sukurti sąvartynai, netinkamai tvarkomos didelių gabaritų ir statybinės atliekos kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvenamajai aplinkai, žalingas poveikis išlieka ilgą laiką. Bent dalį atsakomybės turėtų prisiimti tiek valstybė, tiek visuomenė – namų remontas, pavasariniai sodybų, rūsių, garažų tvarkymai neišvengiamai reikalauja pasirūpinti tinkamu didelių gabaritų atliekų išvežimu ir tvarkymu. Nors nelegalių vežėjų siūloma kaina gali būti ir mažesnė, tačiau galiausiai visuomenė šimteriopai susimoka savo sveikata, o valstybė – dengdama gydymo ir aplinkos tvarkymo išlaidas, todėl aktualu plėsti visuomenės informavimą apie galiojančius atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus.

Skirtumas – kompetencija

Statybų, gamybos, automobilių remonto ir kitų įmonių veikloje susidarančios didelių gabaritų ar statybinės atliekos tvarkomos laikantis griežtų aplinkotvarkos reikalavimų ir išvežamos oficialių vežėjų, kurių sąrašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros sudarytame Atliekų tvarkytojų registre. Statistikos departamento duomenimis, per metus vien statybos ir griovimo sektoriuje susidaro 19,12 tūkst. tonų atliekų, tačiau šis skaičius veikiausiai yra kur kas didesnis – gyventojai patys remontuoja namus, statybinės atliekos metų metus kaupiamos garažuose, rūsiuose ir sandėliukuose. Nusprendus pašalinti atliekas, ne visada pasirenkamas oficialus tvarkytojas – internete galima rasti įvairių pasiūlymų, tik ne visi legalūs. Gyventojams sudėtinga juos atskirti, todėl būtina aktyvi komunikacija apie didelių gabaritų ir statybinių atliekų daromą žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, prieinama informacija, kaip tinkamai pasirūpinti atliekomis.

Vienas ryškiausių skirtumų – darbo metodai ir kompetencija vežti ir tvarkyti sveikatai pavojingas atliekas. Lyderiaujanti aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ stambiagabaričių ir statybinių atliekų surinkimo ir tvarkymo srityje dirba jau daugiau nei 20 metų, per šį laikotarpį tvarkymo metodai tobulėjo. Surinktos atliekos skirstomos į daugiau kaip 10 skirtingų kategorijų, o beveik 80 proc. surinkimo aikštelėje atsidūrusių atliekų yra paruošiamos perdirbimui. Esminė proceso dalis – saugus transportavimas ir tinkamas rūšiavimas į kategorijas, kad susidariusias medžiagas būtų galima perdirbti ir naudoti pakartotinai.

Deja, gyventojai ne visada įvertina, kad jų namuose ar sodybose susidariusios atliekos yra kenksmingos aplinkai, nors jų poveikis plika akimi nematomas. Net ir nugramdyti seni dažai turėtų būti tvarkomi kaip toksiška atlieka. Dažų sudėtyje gali būti sunkiųjų metalų, aromatinių angliavandenilių ar kitų lakiųjų medžiagų, sunkiųjų metalų, tirpiklių ir kitų medžiagų, kuriose yra kenksmingų organinių junginių. Jiems patekus į orą, vyksta cheminės reakcijos, kurių metu susidarančios nuodingos medžiagos sukelia sudėtingas kvėpavimo takų ligas.

Siekiant išvengti žalingo poveikio aplinkai, kiekvienos rūšies atliekoms tvarkyti pasitelkiami specifiniai metodai. Pirmiausia pasirūpinama, kad atliekos būtų saugiai transportuojamos. Pavyzdžiui, asbesto turinčios atliekos turi būti kaupiamos atskirai, vežamos įvyniojus į plėvelę, kad atsiskyrę plaušeliai nepatektų į aplinką. Dažai, alyva, tepalai ir kitos lakios medžiagos transportuojamos tik sandariose talpose. Tvarkant garažus ir automobilių remonto dirbtuves, atliekami po jais esančio dirvožemio tyrimai. Užterštas dirvožemis turi būti nukasamas, kad išsilieję tepalai neterštų požeminių resursų.

Nelegalūs atliekų išvežėjai nesirūpina saugiu transportavimu ar tolesniu atliekų rūšiavimu. Atliekos užkasamos arba sudeginamos miškuose, o medžiagos, kurias būtų galima perdirbti, pasilieka gamtoje, patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis. Taigi, sutaupyti pinigai neatsiperka, sąskaita pateikiama mūsų sveikatai.

Tvarkyti patiems – prasta idėja

Privačiuose sandėliuose, garažuose ar sodybose susidaro mišraus pobūdžio atliekos – senos padangos, tepalais suterštos plastiko pakuotės ir kartonas, šiferis, alyvos ir tepalų buteliai, dažų skardinės, naudojimui netinkamos automobilių dalys, seni filtrai ir baldai. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse mišrios atliekos yra išrūšiuojamos į kategorijas ir vežamos skirtingiems perdirbėjams.

Tvarkydami privačių asmenų sukauptas didelių gabaritų ar statybines atliekas, suteikiame specialius konteinerius, kur galima iš karto rūšiuoti metalą, plastiką, tepalus ir kitas pavojingas medžiagas. Mūsų surinkimo centruose skirtingų rūšių atliekos saugomos tol, kol jų surenkama pakankamai, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai realizuoti. Mediena perdirbama į biokurą, betonas, plytos ir akmenys tampa skalda – užsisuka žiedinės ekonomikos ratas, tos pačios medžiagos vėl grįžta į statybas ir namų ūkį.

Vis dėlto kartais gyventojai nusprendžia atliekas likviduoti patys, tikėdamiesi sutaupyti. Didelių gabaritų surinkimo aikštelės iš vieno fizinio asmens nemokamai priima ribotą kiekį atliekų, tačiau atliekant esmines pertvarkas ar remonto darbus, dažniausiai atliekų susidaro kur kas daugiau. Taigi, išlaidos gerokai išauga.

Dalis gyventojų susidariusias atliekas degina, siekdami išvengti didesnio kiekio atliekų priėmimo mokesčio ir transportavimo problemų sprendimo, tačiau degdamos atliekos daro neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, medinis stalas gali atrodyti tinkamas deginti, tačiau kai kuriuose medienos gaminiuose yra formaldehido, kuris sklinda į aplinką ir kenkia sveikatai. Lakuotos ar dažytos medienos deginimas taip pat yra kenksmingas aplinkai. Deginant automobilių priežiūros metu susidariusias atliekas, pavyzdžiui, alyvą, sunkieji metalai patenka į orą ir gali sukelti alergijas, odos ir kvėpavimo takų ligas, o nusėdusios kietosios dalelės užteršia dirvą ir gruntinius vandenis, patenka į augalus, kuriais minta gyvūnai ir žmonės.

Sistema turi trūkumų

Gyventojams Lietuvoje siūloma didelių gabaritų ir statybinių atliekų tvarkymo sistema vis tobulėja, pasiūloma naujų alternatyvų. Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad savivaldybės privalo užtikrinti gyventojams galimybę priduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo bei kitas didelių gabaritų atliekas. Teigiamai vertinu galimybę kartą per metus užsisakyti nemokamą didelių gabaritų atliekų išvežimo iš namų paslaugą. Ja jau trejus metus pasinaudoti gali Vilniaus gyventojai, todėl pastebime, kad baldų ir kitų netinkamų atliekų palikimo prie konteinerių atvejų mažėja tiek sostinėje, tiek aplinkinėse vietovėse.

Vis dėlto tinkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo paslaugos turėtų būti dar prieinamesnės. Reikėtų plėsti aikštelių tinklą: su nedideliu atliekų kiekiu ar vienu baldu atvykę prie didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės ir pamatę kelis kilometrus nusidriekusią eilę, daugelis nuspręs nelaukti, o nereikalingo daikto atsikratyti prie artimiausio konteinerio. Rajonuose gyventojai ne visada turi galimybę iki specialios aikštelės važiuoti dešimtis kilometrų.

Situaciją palengvintų ir galimybė priduoti neribotą atliekų kiekį – ne visi turi galimybę ar yra pasiryžę mokėti už didesnio kiekio atliekų priėmimą, todėl renkasi įtartinų vežėjų pasiūlymus viską išvežti greitai, pigiai, bet nelegaliai…