Pernai surinkta penktadaliu daugiau tekstilės

2026-02-17

Pernai gyventojai į specialius „Ecoservice“ prižiūrimus tekstilės konteinerius sunešė apie 7 tūkst. tonų nebereikalingų drabužių, patalynės, batų bei aksesuarų. Palyginti su ankstesniais metais, surinktas tekstilės kiekis išaugo beveik penktadaliu.

Ekspertų teigimu, didžiausios įtakos tam turėjo nuo 2025 metų pasikeitusi tvarka – renkami ne tik dėvėti dar tinkami gaminiai, bet ir tam nebetinkama tekstilė.

„Pastaraisiais metais matome aiškią tekstilės atliekų augimo tendenciją. Tam įtakos turi didėjantis konteinerių skaičius, augantis gyventojų sąmoningumas ir tai, kad į tekstilės konteinerius jau galima mesti ir suplyšusius, suteptus ar kitaip sugadintus drabužius, kurie anksčiau keliaudavo į mišrias atliekas“, – sako „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorė Rasa Guobė.

Anot jos, nebereikalingos tekstilės kiekiai auga ir dėl didėjančio vartojimo. Naujausiais Europos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vienas gyventojas per metus sugeneruoja apie 16 kg tekstilės, nors prieš kelerius metus šis rodiklis siekė 12 kg. 

75 proc. tekstilės gauna antrą galimybę

„Ecoservice“ atstovės teigimu, surinkta tekstilė yra kruopščiai išrūšiuojama, nes nuo rūšiavimo kokybės priklauso tolesnis jos panaudojimas.

„Vidutiniškai apie 75 proc. surinktos tekstilės nukreipiama naudoti pakartotinai – tai drabužiai, avalynė, patalynė ir kiti gaminiai. Dar apie 5 proc. panaudojama kaip žaliava gamyboje, pavyzdžiui, industrinėms šluostėms. Likę apie 20 proc. netinka naudoti pakartotinai ir yra naudojami šilumos energijai išgauti“, – aiškina R. Guobė.

Dažniausiai konteineriuose paliekami drabužiai ir namų tekstilė – jie sudaro apie 65 proc. viso srauto. Avalynė ir galanterija sudaro apie 12 proc., o kilimai, pagalvės ir antklodės – apie 3 proc.

Tekstilė vis dar metama į mišrias atliekas

Nepaisant plečiamos tekstilės surinkimo sistemos, dalis gyventojų vis dar nerūšiuoja šių atliekų – tekstilė ir toliau sudaro apie 6–7 proc. mišrių komunalinių atliekų srauto. Šis rodiklis per pastaruosius penkerius metus beveik nekito, tačiau skirtingose savivaldybėse jis varijuoja nuo 3 iki 15 proc.

„Skirtumas tarp savivaldybių atsiranda dėl to, kad tekstilės surinkimo sistema išvystyta nevienodai. Lietuvoje šiuo metu yra apie 3 tūkst. tekstilės konteinerių, o jų plėtrą planuoja ir sprendimus dėl naujų vietų priima pačios savivaldybės“, – sako R. Guobė.

Nors gyventojų rūšiavimo įpročiai gerėja, klaidų vis dar pasitaiko. Pirmiausia žmonės į tekstilės konteinerius neretai meta ne tekstilės atliekas – plastiką, maisto likučius ar kitas šiukšles, kurios užteršia naudoti dar tinkamus gaminius.

„Tekstilę svarbu sudėti į maišelius, kad ji nesusiteptų ir nesudrėktų – konteineriuose vis dar nemažai randame palaidų drabužių. Taip pat prašome gyventojų nepalikti maišų prie konteinerių, nes lietus ar sniegas sugadina tekstilę, kuri galėjo būti panaudota pakartotinai“, – pabrėžia R. Guobė.

Didžiausias iššūkis – perdirbimas

Atskirai surenkamos tekstilės kiekis Lietuvoje pastaraisiais metais auga nuosekliai. 2022 metais buvo išrūšiuota apie 3,5 tūkst. tonų tekstilės, 2023-iaisiais šis skaičius siekė beveik 5 tūkst. tonų, o 2024 metais – beveik 6 tūkst. tonų.

Nors pakartotinis naudojimas veikia gana efektyviai, tekstilės perdirbimas Lietuvoje ir Europoje išlieka itin ribotas – ES perdirbama mažiau nei 1 proc. tekstilės atliekų.

„Tekstilę sudėtinga perdirbti dėl kelių priežasčių: gaminiai dažnai pagaminti iš skirtingų pluoštų, turi sagas, užtrauktukus, o elastanas apsunkina perdirbimo procesus. Be to, perdirbta žaliava dažnai kainuoja brangiau nei pirminė, o šiuo metu nėra prievolės naudoti perdirbtą tekstilę naujų gaminių gamyboje“, – aiškina „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorė.

Pasak R. Guobės, šiandien tekstilės surinkimo ir tvarkymo sistema Lietuvoje veikia labiau kaip aplinkosauginė infrastruktūra, o ne pelninga veikla. Skirtingai nei pakuočių atliekų atveju, tekstilės tvarkymas kol kas nėra paremtas gamintojų atsakomybės principu, todėl didžioji dalis surinkimo, rūšiavimo, logistikos ir netinkamos tekstilės sutvarkymo kaštų tenka pačiai sistemai.

„Situacija turėtų pasikeisti iki 2028 metų balandžio, kai Lietuva į nacionalinę teisę perkels pernai įsigaliojusią Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvą. Tuomet tekstilės gamintojai, importuotojai ir pardavėjai bus įpareigoti finansuoti tekstilės atliekų surinkimą, rūšiavimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą“, – teigia R. Guobė.

Dabar ši sistema, anot ekspertės, atsiperka platesne prasme – ji leidžia pratęsti tekstilės gaminių gyvavimo ciklą, sumažinti mišrių atliekų kiekį ir mažinti poveikį aplinkai.