Klaipėdos kelininkai – apie tekusius iššūkius, žiemos klastą ir vairuotojų neišmoktas pamokas

Kelininkai, kurių darbų grafiką diktuoja besikeičiančios oro sąlygos, džiaugtis kalendoriniu pavasariu dar neskuba ir toliau atidžiai seka sinoptikų prognozes. Jų teigimu, uostamiestyje žiemos būta gana sudėtingos, o staigūs temperatūrų pokyčiai gerokai ištuštino sukauptų medžiagų atsargas.

Lyginant su ankstesniais metais, dalį Klaipėdos miesto gatvių prižiūrinčios bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ duomenimis, jau sunaudota 1510 tonų druskos ir 280 tonų smėlio, tačiau šaltojo metų laiko darbų sezonas dar galutinai neuždarytas. 2016 m. – atitinkamai 950 ir 150 tonų.

Turėta vizija pasiteisino

Nors iššūkių kelininkams netrūko visą žiemą, kaip intensyviausius mėnesius Laimonas Žemaitis, „Ecoservice Klaipėda“ generalinis direktorius, įvardija gruodį ir sausį. Tuo tarpu dar sezono pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybei pristatyta darbų organizavimo vizija, jo teigimu, davė teigiamų rezultatų ir matomą naudą.

„Šią žiemą fiksavome itin permainingas oro sąlygas ir temperatūros nepastovumą. Netgi dienos metu pliusinė temperatūra akimirksniu nukrisdavo žemiau nulio, kas gerokai apsunkindavo eismo sąlygas, o susidariusios spūstys – kelininkų darbą. Kaip patirtis rodo, darbų pradžia, kai temperatūra yra arti nulio, ne visuomet duoda norimą rezultatą. Todėl barstyti pradėdavome jau prie 2–3 laipsnių temperatūros, taip užbėgdami stichijai už akių ir užtikrindami saugias eismo sąlygas“, – apie pasiteisinusį prevencinio pasiruošimo efektyvumą pasakojo L. Žemaitis.

Taip pat jis užsiminė, jog ateinantį sezoną numatomos investicijos į turimą technikos parką sieks 160 tūkst. eurų ir padės užtikrinti dar didesnį darbų efektyvumą bei operatyvumą. Šiuo metu bendrovei priklausantį žiemos tarnybos padalinį sudaro 14 transporto priemonių, skirtų sniego valymui, gatvių barstymui ir barstymo medžiagų pakrovimui.

Eismo sąlygos žiemą – apgaulingos

Anot L. Žemaičio, dar viena žiemos klasta, kuri persekioja vairuotojus, tačiau jau yra gerai žinoma kelininkams, – ne visada tikslus termometro stulpelis.

„Pačios pavojingiausios eismo sąlygos yra ryte, kuomet oro temperatūra staiga krenta žemyn ir susiformuoja rūkas. Taip pat netgi esant teigiamai kelių laipsnių temperatūrai, tačiau veikiant įšalui, tiltų, viadukų, taip pat šalia vandens telkinių esančių kelių danga kaipmat apsitraukdavo plonu ledo sluoksniu. Todėl nuolat raginome vairuotojus aklai nepasikliauti termometro stulpelyje matoma temperatūra ir tinkamai įvertinti eismo sąlygas“, – apie žiemos pamokas priminė jis.

Taip pat, L. Žemaitis atkreipia dėmesį, jog eismo sąlygos šaltuoju ir šiltuoju metų laiku nėra lygiavertės, todėl daug kas priklauso ir nuo pačių vairuotojų, jų elgesio kelyje ir vairavimo kultūros.

„Kelio dangos konstrukcija ir viršutinis jos sluoksnis žiemą yra įšalę, todėl bet kokiu pavidalu ant jo patekusi drėgmė, skirtingai nei vasaros metu, sukelia nepageidaujamų rūpesčių. Praėjusią žiemą lydėjo sniegas, šaltis, lietus, lijundra, šlapdriba, vėl sniegas ir šaltis, o tokios permainingos oro sąlygos tapo pagrindine slidžių kelių priežastimi, pareikalavusia daugiau atidumo, atsargumo iš pačių vairuotojų“, – dėstė „Ecoservice Klaipėda“ vadovas.

Klaidos kartojasi

Visgi kaip ir kiekvienais metais, pasak L. Žemaičio, eismo įvykių priežastys tos pačios – vairuotojai nepasirenka saugaus greičio, nesilaiko didesnio saugaus atstumo, pernelyg staigiai manevruoja ir kt.

„Netgi ne vienų metų stažą turintys vairuotojai vis dar užmiršta, jog stabdymo kelias žiemą pailgėja tris, o jeigu kelio danga apledėjusi – ir dar daugiau, kartų. Be to, situaciją dar labiau blogina ne visada kokybiškos žieminės padangos, pasirenkamas ne saugus, o maksimalus leistinas greitis ir vairuotojų neapdairumas, kuomet važiuodami sausu kelio ruožu jie atsipalaiduoja ir neįvertina, jog kita kelio atkarpa gali būti apledėjusi, padengta storu sniego sluoksniu ar netgi užpustyta“, – pridūrė L. Žemaitis.