Jurgita Nacevičienė: inovacijos tėra skambus žodis, kol nevirsta pokyčiu klientui
Šių dienų verslo realybėje bendrovės jaučia kasdienį spaudimą diegti inovacijas, o inovacijų sąvoka sąmonėje dažnai piešia technologinių proveržių, virsmo ir lūžio taško momentą. Visgi realybėje inovacijos dažniau yra taikomos negu kuriamos. Kada ir dėl kokių priežasčių įmonei verta diegti inovacijas, kokį realų pokytį veiklai bei klientams jos atneša, pasakoja Jurgita Nacevičienė, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ vadovė.
Pasak J. Nacevičienės, užsikrėsti inovacijų virusu šiais laikais yra normalu bet kuriam verslui, tačiau labai svarbu apsibrėžti, ką laikome inovacijomis, ir kodėl jos reikalingos konkrečiai bendrovei.
„Labai svarbu susitarti, ką žodis „inovacijos“ reiškia kiekvienam verslui: kokią įtaką daro kasdienei jo veiklai, kaip prisideda sprendžiant klientams kylančias problemas ar iššūkius. „Ecoservice“ vidinių diskusijų metu, įsivardiję vertybes, kuriomis vadovaujamės, pasirinkome ne žodį „inovacijos“, o „išmanumas“. Mes nesistengiame nieko kurti nuo nulio, bet ieškome sprendimų, kurie puikiai veikia kitose rinkose ar industrijose, tačiau mūsų srities dar nepasiekė. Išmaniai juos taikydami, kuriame pokyčius savo veikloje ir pridėtinę vertę klientams“, – teigia J. Nacevičienė.
Kodėl inicijuojami pokyčiai negali prieštarauti įmonės misijai ir strateginėms kryptims? Kaip atrodo tobulėjimą užtikrinantis inovacijų diegimo procesas? Kur ieškoti inovatyvių idėjų, ir kas padeda išlaikyti organišką pokyčių alkį? Klausykite „Verslo tribūnoje“.
Tinklalaidė publikuota „Verslo žiniose“>>>
Kitos naujienos
Pasirūpinti nukritusiais lapais sode nepakaks – štai, kokių dar darbų nereikėtų atidėti
Vieni svarbiausių spalio ir lapkričio mėnesiais laukiančių darbų – daržus ir sodus paruošti šaltajam sezonui bei sutvarkyti žaliąsias atliekas. Ekspertai primena, kodėl žaliosioms atliekoms – ne vieta mišrių komunalinių atliekų, pakuočių konteineriuose ar pamiškėse, bei kokius darbus sode ir darže šį rudenį dar tikrai spėsite atlikti.
Apie rūšiavimą, kartu su „Atliekų reido“ vedėja Elena Karaliene
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.
Dažnai nė nesusimąstome: dėl neatsakingai išmestų atliekų kasmet kyla šimtai gaisrų
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.