Atvykę į pajūrį pamiršta rūšiuoti

2026-08-06

Vasarą Lietuvos pajūrį užplūdus poilsiautojams, atliekų kiekis šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau atliekų tvarkytojams nerimą kelia ne pilnėjantys konteineriai, o tai, kad dauguma svečių pamiršta elementarias rūšiavimo taisykles. Maisto atliekų konteineriuose randama baldų, o rūšiavimo konteineriuose – maišų su pasibaigusio galiojimo maisto produktais.

Ekspertai sako, kad daugiau atsakomybės turėtų prisiimti ir būstų nuomotojai. Kaip pavyzdį jie mini Austriją, kur atvykę poilsiautojai palieka depozitą. Jei atliekas svečiai tvarko bet kaip, užstatas jiems negrąžinamas.

„Vasarą pajūryje ir kitose kurortinėse vietovėse matome keistą paradoksą: žmonės atvyksta ilsėtis, bet dalis jų elgiasi taip, lyg rūšiavimo taisyklės atostogų metu nebegaliotų. Problema – ne vien tik pilnesni konteineriai. Netinkamai išmestos atliekos užteršia visą srautą. Pavyzdžiui, maisto likučiai, patekę į plastiko konteinerį, gali užteršti pakuotes, kurios dar galėjo būti perdirbtos“, – sako aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ tvarumo projektų vadovė Veslava Rakštė.

Poilsiautojų išradingumas glumina

Vasaros laikotarpiu didžiausias mišrių komunalinių atliekų kiekio augimas stebimas kurortuose. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) duomenimis, Neringoje birželį jų surenkama beveik tris kartus daugiau nei sausį – 161,8 tonos vietoje 55,9 tonos. Palangoje per tą patį laikotarpį atliekų kiekis padidėja daugiau nei dvigubai – nuo 515,68 iki 1127,96 tonos.

KRATC atstovo teigimu, vietinių gyventojų ir poilsiautojų elgesys skiriasi. Rudenį, sumažėjus turistų srautams, rūšiavimo kokybė kurortuose vėl pagerėja.

Viena didžiausių problemų vasarą – maisto atliekų rūšiavimas. Atvykę poilsiauti žmonės jas rūšiuoja vangiai, o į maisto atliekų konteinerius dažnai sumeta tai, kas ten apskritai neturėtų patekti.

„Į maisto atliekų konteinerį žmonės sumeta stiklinius butelius, konservų skardines. Esame radę net šašlykinę, palapinę, sėdmaišį. Tikrai reikia pasitelkti fantaziją, kad suprastum, kiek reikia vargti, norint per 30 cm konteinerio angą įkišti metro pločio baldą“, – pasakoja KRATC direktorius Tomas Danisevičius.

Infrastruktūra yra – trūksta įpročio

Atliekų tvarkytojai pastebi, kad paplūdimių ir kurortinių zonų infrastruktūra pastaraisiais metais gerėja. Pasak KRATC vadovo, populiariausių Klaipėdos paplūdimių – Melnragės ir Girulių – automobilių stovėjimo aikštelėse įrengti penkių konteinerių blokai, kuriuose galima atskirai rūšiuoti mišrias, maisto, plastiko, popieriaus ir stiklo atliekas. Tokie pat konteineriai įrengti ir Palangos bei Neringos gyvenamosiose zonose.

„Visuose Lietuvos kurortuose yra vienoda ir nauja atliekų surinkimo infrastruktūra. Šiek tiek netvarkos šalia konteinerių dar būna, bet iš esmės situacija gerėja“, – sako T. Danisevičius

Vis dėlto, kaip pabrėžia aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ atstovai, vien konteinerių nepakanka – rūšiavimo kokybė pirmiausia priklauso nuo žmonių įpročių. Šiuo metu Lietuvoje pakuočių atliekų konteineriuose priemaišų kiekis vis dar siekia apie 40 proc., o tai apsunkina rūšiavimą ir perdirbimą.

Anot jų, pagrindinė taisyklė paprasta: į plastiko, popieriaus ir stiklo konteinerius turi keliauti pakuotės, o ne bet kokie iš šių medžiagų pagaminti daiktai.

„Viena dažniausių klaidų – manyti, kad į plastiko konteinerį galima mesti viską, kas pagaminta iš plastiko. Ten randame plastikinių laistymo žarnų, žaislų, o poilsiautojai pajūryje neretai į plastiko konteinerius sumeta suplyšusius pripučiamus čiužinius, sulūžusius gultus ar kėdes. Tačiau į šiuos konteinerius turi keliauti tik pakuotės“, – aiškina „Ecoservice“ atstovė.

Jos teigimu, plastiko gaminiai dažnai gaminami iš skirtingų plastiko mišinių, kurie ne visada gali būti perdirbami kartu su pakuotėmis. Patekę į pakuočių srautą, tokie daiktai jį užteršia, apsunkina rūšiavimą ir gali sumažinti perdirbti tinkamų atliekų kiekį.

Dar viena taisyklė – jei daiktas netelpa pro konteinerio angą, jo nereikia bandyti sugrūsti per jėgą. Tokias atliekas reikia vežti į didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelę.

Siūlo daugiau atsakomybės būsto nuomotojams

Pasak T. Danisevičiaus, atliekų kiekis pajūryje labiausiai priklauso nuo oro. Kai savaitgaliai saulėti ir šilti, prie jūros atvyksta daugiau žmonių, todėl daugiau atliekų pasiekia ir atliekų tvarkymo centrą.

„Švenčių ir ilgųjų savaitgalių metu atliekų, o ypač pakuočių, smarkiai padaugėja. Jūros šventės metu matome perpildytus konteinerius, kuriuose atsiduria prekybininkų išmestos kartono ir plastiko pakuotės. Todėl šiemet Jūros šventėje bandysime įdiegti naujovę – rūšiavimo salas, specialius konteinerius prekybininkams, kur jie turės mesti savo pakuotes“, – teigia T. Danisevičius.

Jo teigimu, prie geresnio rūšiavimo kurortuose galėtų prisidėti ir būsto nuomotojai. Kai kurie jų, taupydami vietą poilsiautojų automobiliams ar kepsninėms, rūšiavimo konteinerius paslepia arba jais apskritai nesinaudoja.

„Atostogaudami Austrijoje turėjome išklausyti namo šeimininkės instruktažą: kur ką mesti, ko nemesti, kur priduoti stiklo tarą, o kur – maisto likučius. Taip pat sumokėjome 80 eurų depozitą – jei atliekas būtume tvarkę bet kaip, užstatas būtų likęs namo savininkei. Manau, apie panašią sistemą būtų naudinga pagalvoti ir Lietuvoje“, – sako T. Danisevičius.

„Ecoservice“ atstovė pritaria tokiai idėjai ir pabrėžia, kad Lietuvos kurortuose poilsiautojams taip pat reikėtų aiškesnės informacijos. Nuomojamo būsto savininkai galėtų pasirūpinti paprastomis instrukcijomis: nurodančiomis, kur stovi artimiausi konteineriai, kas metama į plastiko, stiklo, popieriaus, maisto ir mišrių atliekų talpyklas, kur dėti užstato pakuotes ar didesnius nereikalingus daiktus.

Pasak V. Rakštės, Europos Sąjunga kelia vis ambicingesnius atliekų tvarkymo tikslus: iki 2030 m. valstybės turės paruošti pakartotinai naudoti arba perdirbti 60 proc. komunalinių atliekų, o pakuočių atliekų perdirbimo tikslas sieks 70 proc. Tačiau šių tikslų nepavyks pasiekti vien pastačius daugiau konteinerių – svarbiausia, kad į juos patektų tinkamos atliekos.

„Kurortuose rūšiavimas negali būti paliktas poilsiautojo intuicijai. Atvykęs žmogus dažnai nežino nei vietinės tvarkos, nei artimiausių konteinerių vietos, todėl aiški informacija turi pasitikti jį ten, kur jis apsistoja. Kelios šiukšliadėžės virtuvėje, trumpa atmintinė ir paprasta taisyklė, kad atliekos turi būti paliekamos tvarkingai, gali duoti daugiau naudos nei dar vienas perspėjimas prie perpildyto konteinerio. Jei norime, kad pajūris po sezono neliktų su šašlykinėmis maisto atliekų konteineriuose, atsakomybė turi prasidėti nuo kiekvieno poilsiautojo ir būsto savininko“, – sako „Ecoservice“ tvarumo projektų vadovė.