Ūkiuose susidaro daugybė atliekų: rūšiuoti jas ne tik atsakinga, bet ir finansiškai naudinga
2025-03-17
Nors daliai ūkininkų atliekų rūšiavimas vis dar gali atrodyti kaip papildomas rūpestis, iš tiesų, tai – ne tik tvarus, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas. Surinktos ir perdirbtos žemės ūkyje susidarančios atliekos: šienainio ar kompostavimo plėvelės, plastiko bakeliai ar polipropileno maišai – gali būti panaudoti pakartotinai: virsti granulėmis, iš kurių gaminami nauji produktai, tokie kaip šiukšlių maišai, statybinė plėvelė ar įvairios plastikinės talpos, rašoma aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ pranešime žiniasklaidai.
Rūšiavimo taisyklės – panašios
„Ūkininkų ūkiuose susidaro pavojingų, perdirbti tinkamų ir komunalinių atliekų. Šias atliekas išrūšiavus, jas sutvarkyti kainuoja kur kas pigiau nei mišrias, jas perdirbus, išvengiama sąvartynų, taigi, rūšiuoti naudinga ne tik rūpinantis aplinka, bet ir finansiškai“, – atkreipė dėmesį aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo ekspertas Linas Černiauskas.
Skaičiuojama, jog popieriui suirti gamtoje gali prireikti dvejų metų, plastikui – nuo 200 iki 500 metų, o stiklui – kone 900 metų, nors šias žaliavas galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai.
Ūkininkai sunaudoja ypač daug plastiko pakuočių: polipropileno maišų, tūkstančius metrų šienainio plėvelės ir rulonavimo tinklo – visas šias atliekas svarbu surūšiuoti, o atliekų tvarkytojai pasirūpins tolesniu jų tvarkymu ir perdirbimu.
„Žemės ūkio bendrovėse ar ūkininkų ūkiuose susidariusias atliekas svarbu atskirai surūšiuoti ir sukrauti patogioje vietoje, kur galėtų privažiuoti sunkiasvoris transportas. Tolesnio rūšiavimo ir perdirbimo kokybei svarbu ir tai, jog atliekos, tokios kaip šienainio plėvelė, rulonavimo tinklai ar polipropileno maišai būtų kuo mažiau užteršti žemės ar biologiškai suyrančių atliekų (žolės, šieno), kitaip tokias atliekas perdirbti tampa kur kas sudėtingiau arba apskritai neįmanoma“, – paaiškino L. Černiauskas.
Žemės ūkio bendrovėse ar pavieniuose ūkininkų ūkiuose skiriasi susidarančių atliekų kiekis: jas patogu rūšiuoti didmaišiuose, kuriuose telpa kubinis metras atliekų, tačiau sklype jie neužima daug vietos. Vieną didmaišį rekomenduojama naudoti medienos atliekoms, į atskirus didmaišius patogu krauti plastiko pakuotes: skaidrią plėvelę, plastikinius bakelius, šienainio plėvelę ir rulonavimo tinklą. Perdirbti tinkamas atliekas taip pat galima sandėliuoti patalpose arba vienoje vietoje sukrauti kieme.
L. Černiauskas rekomenduoja daugiau dėmesio skirti iš kelių medžiagų sudarytoms pakuotėms. Pavyzdžiui, išimti ir atskirai išrūšiuoti polipropileno maišo viduje naudojamą skaidrią plėvelę. Ypač svarbu perdirbti tinkamų atliekų nemaišyti su pavojingomis atliekomis, jas, sukrautas atskirai, taip pat galima priduoti „Ecoservice“ – pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai keliančios atliekos taip pat bus tinkamai sutvarkytos.
Pasitempti dar yra kur
Pašnekovo žodžiais, žemės ūkio bendrovėse ar ūkininkų ūkiuose šiuo metu tinkamai išrūšiuojama apie 90 proc. atliekų. „Vis daugiau ūkininkų supranta pirminio rūšiavimo svarbą ir naudą. Efektyvesnis žemės ūkyje susidarančių atliekų panaudojimas padeda siekti pagrindinio tikslo – dar labiau priartėti prie žiedinės ekonomikos principų: sumažinti išteklių eikvojimą ir užtikrinti, jog kuo daugiau medžiagų grįžtų į rinką pakartotiniam panaudojimui. Ūkiuose atliekų susidaro ypač dideli kiekiai, todėl kaupti jas sudėtinga ir – pavojinga, taigi, galimybė jas atiduoti sutvarkyti ir sutaupyti ūkininkus išties vis labiau motyvuoja rūšiuoti“, – atkreipė dėmesį L. Černiauskas.
Atliekų išvežimu paprastai pasirūpina atliekų tvarkytojai. Visgi ne visos įmonės, prisistatančios kaip atliekų tvarkytojos, veikia legaliai – įvairios atliekos vis dar atsiduria pamiškėse, grioviuose ar bendruose buitinių atliekų konteineriuose. Svarbu nepamiršti, jog atliekų tvarkytojas pareikalavus privalo pateikti atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą (pvz., perdavimo-priėmimo aktą, sąskaitą-faktūrą, atliekų vežimo lydraštį), kuriame turi būti nurodyti: perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą, svoris ir atliekų perdavimo data.
Kitos naujienos
Europą dusina tekstilės perteklius: dėvėtų drabužių nebenori trečiosios šalys, o perdirbtos žaliavos – gamintojai
2025-10-08
Vidutiniškai vienas europietis kasmet išmeta apie 16 kilogramų tekstilės atliekų. Jei blogiausias scenarijus taps realybe, po kelerių metų tekstilės atliekų kiekis išaugs dvigubai, o Europa virs milžinišku niekam nereikalingų drabužių sąvartynu.
Ant „Ecoservice“ rūšiavimo centro stogo kyla saulės elektrinė, galinti veikti 50 metų: pirmieji testai – jau netrukus
2025-10-06
Vilniuje, ant atstatyto „Ecoservice“ rūšiavimo centro stogo, montuojama viena moderniausių ir tvariausių saulės elektrinių Lietuvoje. Beveik 500 kW galios įrenginys kasmet pagamins apie 400 MWh elektros – maždaug penktadalį centro poreikio. Pirmieji testai suplanuoti jau spalį, o visiškai projektą baigti numatoma 2026 m. pradžioje.
„Ecoservice“ valdanti įmonių grupė pristatė pirmąją tvarumo ataskaitą: joje – dėmesys ir Vilniaus rūšiavimo centrui
2025-10-03
Didžiausia aplinkos ir atliekų tvarkymo įmonių grupė Baltijos šalyse „Eco Baltia“, kuriai priklauso ir „Ecoservice“, paskelbė pirmąją savo tvarumo ataskaitą. Joje apžvelgiami svarbiausi žingsniai aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse, o daugiausia dėmesio skiriama investicijoms į žiedinę ekonomiką, efektyvumo didinimą ir klimato kaitos mažinimą.