Ekspertai įspėja: laiku nepasirūpinus Sosnovskio barščiais, jie gali užimti dešimtis hektarų

2026-06-19

Ekspertė atskleidė dažniausias klaidas naikinant Sosnovskio barščius: dėl jų augalas plinta dar sparčiau

Specialistai perspėja, kad laiku nepradėjus kovos su Sosnovskio barščiais per kelerius metus jie gali išplisti kelių kilometrų spinduliu ir užimti dešimtis hektarų teritorijos. Šis invazinis augalas laikomas vienu gudriausių Lietuvoje – jis lengvai prisitaiko prie aplinkos sąlygų, sparčiai dauginasi ir yra itin sunkiai išnaikinamas.

„Vieni įspūdingiausių mano matytų Sosnovskio barščių plotų buvo Marijampolės regione – ten naikinome maždaug 30 hektarų plantacijas. Atsimenu, atvažiuojame apžiūrėti teritorijos ir net automobilio durelių negalime atidaryti – priešais stūkso milžiniški, trijų metrų aukščio sąžalynai“, – prisimena „Ecoservice“ regiono teritorijų priežiūros vadovė Jurgita Akelytė-Svipienė.

Pasak specialistės, daugelis žmonių, kovodami su šiuo invaziniu augalu, daro tas pačias klaidas, kurios ne tik nepadeda jo atsikratyti, bet kartais net sudaro sąlygas jam plisti dar sparčiau. Ji atskleidė, kokių veiksmų reikėtų vengti ir kaip su Sosnovskio barščiais kovoti efektyviausiai.

Vienas augalas – tūkstančiai sėklų

Naujai sudygusius augalus dažnai pavyksta sunaikinti per vieną sezoną, tačiau didesnių sąžalynų naikinimas reikalauja gerokai daugiau laiko ir kantrybės. Specialistų teigimu, kovoti su įsisenėjusiais židiniais kartais tenka net trejus–penkerius metus.

„Sasnovskio barščiai kelia pavojų žmogaus sveikatai – jo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės spindulių, gali sukelti stiprius nudegimus. Dėl šios priežasties imtis veiksmų reikia vos pastebėjus pirmuosius daigus“, – dėmesį atkreipia J. Akelytė-Svipienė.

Šis augalas į Lietuvą atkeliavo po Antrojo pasaulinio karo kaip perspektyvus pašarinis augalas gyvuliams, tačiau netrukus paaiškėjo, kad jie plinta kur kas agresyviau, nei tikėtasi. Dėl spartaus plitimo ir gebėjimo išstumti vietines augalų rūšis šis augalas ilgainiui tapo viena didžiausių invazinių rūšių problemų Europoje.

Prie spartaus plitimo prisideda ir įspūdingas augalo produktyvumas – vienas Sosnovskio barštis gali subrandinti dešimtis tūkstančių sėklų. Jas vėjas ir vanduo išnešioja dideliais atstumais, todėl naujų židinių neretai atsiranda net ten, kur anksčiau šių augalų nebuvo pastebėta.

„Kovoti su šiuo augalu turėtų ne vienas žmogus ar viena įstaiga. Jeigu kaimynas pradėjo naikinti Sosnovskio barščius arba matote, kad jie pradėti naikinti valstybinėje žemėje, reikėtų prisidėti ir patiems – išnaikinti juos savo sklype. Vienam kovoti sudėtinga, nes sėklos gali atkeliauti iš šalia esančių teritorijų“, – pabrėžia J. Akelytė-Svipienė.

Didžiausia klaida – manyti, kad užtenka nupjauti

Pasak ekspertės, Sosnovskio barštis dauginasi sėklomis, todėl svarbiausia neleisti jam sužydėti ir jų subrandinti. Vis dėlto daugelis žmonių daro klaidą manydami, kad augalą pakanka reguliariai nupjauti.

„Mes esame įpratę matyti dviejų ar trijų metrų aukščio Sosnovskio barščius. Tačiau kai juos nuolat pjauni, jie prisitaiko ir pradeda gudrauti. Augalas gali išleisti vos kelių ar keliolikos centimetrų stiebelį ir vis tiek stengtis kuo greičiau suformuoti žiedyną bei subrandinti sėklas. Tai labai gyvybingas ir gudrus augalas“, – pasakoja „Ecoservice“ atstovė.

Specialistės teigimu, efektyviausia kovą su Sosnovskio barščiais pradėti ankstyvą pavasarį, kai augalai dar maži ir mažiau pavojingi. Vienas veiksmingiausių būdų – herbicidų naudojimas, purškiant juos tiesiai ant augalo šerdies. Tinkamai atliktas purškimas leidžia augalą sunaikinti dar ankstyvoje augimo stadijoje.

Pasak ekspertės, dažna klaida – netinkamai parinktas purškimo laikas.

„Žmonės kartais skuba purkšti per anksti, kai oro temperatūra dar per žema. Efektyviausia tai daryti tada, kai vidutinė paros temperatūra siekia apie 10 laipsnių šilumos. Tuomet herbicidai veikia geriausiai“, – aiškina specialistė.

Kovai reikia kantrybės

Jei Sosnovskio barščių nepavyksta sunaikinti herbicidais, tenka pasitelkti ir kitas priemones – augalus pjauti, kasti arba derinti kelis naikinimo būdus. 

Pasak J. Akelytės-Svipienės, ne visose vietose galima naudoti chemines priemones. Teritorijose prie upelių, griovių ar kitų vandens telkinių herbicidai draudžiami, todėl ten tenka dirbti rankomis.

„Prie vandens telkinių naudojamas kasimo būdas. Tačiau ir čia svarbu žinoti tam tikrus niuansus. Sosnovskio barštis nėra augalas, kuris agresyviai plinta šaknų atžalomis kaip kai kurie krūmai. Tačiau jei nukertamas tik stiebas ar nupjaunami lapai, o šaknis lieka gyva, augalas dažnai atauga. Norint jį sunaikinti mechaniškai, reikia pažeisti arba nukirsti augimo kūgelį, esantį maždaug 10–15 centimetrų gylyje po žeme. Jei pašalinama tik dalis šaknies, o augimo taškas lieka nepažeistas, augalas gali vėl išleisti lapus ir stiebą“, – aiškina specialistė.

Anot jos, būtent dėl to žmonės dažnai klaidingai mano, kad augalą jau sunaikino. Nors po pjovimo ar dalinio iškasimo jis kuriam laikui išnyksta, kitą sezoną toje pačioje vietoje gali pasirodyti iš naujo.

Nors daugelis gyventojų tikisi greitų rezultatų, specialistai perspėja, kad kovai su šiuo invaziniu augalu reikia laiko ir nuoseklumo. Įsisenėjusių židinių naikinimas dažniausiai trunka nuo trejų iki penkerių metų.

Šiuo metu „Ecoservice“ Sosnovskio barščius naikina Biržų, Vilniaus, Šiaulių, Kėdainių ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Specialistai ragina prisidėti ir gyventojus – reguliariai tikrinti savo sklypus ir nedelsiant naikinti pastebėtus augalus, kol jie dar nespėjo išplisti.