Gamtoje galioja tos pačios taisyklės kaip ir namuose: šių dalykų nevalia pamiršti
Specialistai pabrėžia: piknikaujant gamtoje galioja tos pačios taisyklės kaip ir namuose, tiek išvykai ruošiantis, tiek vėliau – susitvarkant pikniko vietą. Maisto tinklaraštininkė pasidalijo idėja, kaip vykstant į gamtą išvengti vienkartinių indų ir kokiais užkandžiais nustebinti šeimą ar draugus, o tvarumo specialistas – kaip, įdėjus šiek tiek pastangų, kone visos pikniko metu susidariusios atliekos gali būti perdirbtos.
Dauguma atliekų – perdirbamos
Kaip komentavo aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ Tvarumo vadovas Linas Černiauskas, leidžiant laiką gamtoje, dažniausiai susidarančios atliekos – popierinės ar plastikinės pakuotės, vienkartiniai maišeliai, stikliniai ar plastikiniai buteliai, kitos antrinės žaliavos, kurias galima perdirbti. Taigi, ypač svarbu, jog šios atliekos būtų išrūšiuojamos ir pasiektų pakuočių konteinerius, o ne atsidurtų mišrių komunalinių atliekų konteineryje arba dar blogiau – liktų gamtoje.
Poilsiavietėse paprastai galima rasti šiukšliadėžių ar konteinerių, tačiau jei piknikaujama ten, kur jų nėra, dar prieš išvykstant į gamtą patariama pasirūpinti bent dviem šiukšlių maišais: pakuočių ir mišrioms atliekoms.
„Kalbant apie pikniką gamtoje, labai svarbu vadovautis tomis pačiomis atliekų rūšiavimo taisyklėmis kaip ir namuose. Jeigu vietoje atliekas išrūšiuoti sudėtinga, pavyzdžiui, nėra tam skirtų konteinerių, svarbu bent atskirti pakuotes ir grįžus iš pikniko jas išmesti į pakuočių rūšiavimo konteinerį“, – komentavo L. Černiauskas.
Nors dažnai vis dar manoma, jog pakuotes prieš išmetant į rūšiavimo konteinerį reikia išplauti, iš tiesų, vienintelis dalykas, kurį svarbu padaryti – pašalinti maisto likučius.
Gaisro pavojus – realus
Poilsis gamtoje sunkiai įsivaizduojamas be kūrenamo laužo, kepsninės ar šašlykinės. Svarbu nepamiršti, jog ugnį kūrenti galima tik ten, kur yra įrengtos laužavietės, pažymėtos specialiais ženklais, o išvykstant smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti vandeniu arba žemėmis.
Jei naudojama kepsninė ar šašlykinė, svarbiausia taisyklė – į mišrių komunalinių atliekų konteinerį gali būti metami tik atvėsę pelenai, kitaip, kilęs gaisras gali pridaryti rūpesčių tiek gyventojams, tiek atliekų surinkėjams: išlydyti konteinerį, uždegti ten esančias atliekas. Gaisras, ištuštinus atliekų konteinerį, gali kilti ir šiukšliavežės bunkeryje.
Gaisro pavojų kelia ir nuorūkos, numestos ant miško paklotės ar žolės, smilkstančių cigarečių nuorūkų jokiu būdu negalima mesti į šiukšliadėžę ar konteinerį. Konteineryje gaisrą taip pat gali sukelti įmesti degūs aerozoliniai flakonai, baterijos ar elektroninės cigaretės.
Pakuočių deginimas lauže taip pat nėra geras sumanymas. Pavyzdžiui, net sulčių pakuotė degdama į aplinką išskiria kenksmingų medžiagų
Pataria neskubėti pirkti
Maisto tinklaraščio „Gaminame ir mėgaujamės“ autorė Viktorija Klopova pasakojo, jog su šeima dažnai piknikauja gamtoje, o prieš ruošdamasi į gamtą visuomet vadovaujasi keliomis taisyklėmis. Pirmoji – ne skubėti į parduotuvę, o peržiūrėti virtuvės spinteles, kuriose visuomet būna likusių užkandžių ar saldumynų. Šie gamtoje – tikras delikatesas.
Kad nereikėtų naudoti vienkartinių indų, pati Viktorija į gamtą vežasi iš mamos paveldėtą pikniko krepšį su indais. Jei tokio pikniko krepšio nėra, tinklaraštininkė turi idėją, kaip gamtoje išsiversti be jokių vienkartinių lėkščių. Jas puikiai gali atstoti tortilijos. Grilinta mėsa, namuose smulkiai supjaustytos daržovės, iš anksto pagamintas padažas iš agurkų, krapų, česnakų ir jogurto – visos sudedamosios dalys dedamos ant tortilijos. Dar viena populiarėjanti idėja – mėsainis, kurio visi sluoksniai: mėsos paplotėlis, daržovės, padažas – sudėliojami ant salotos lapo.
Gėrimus Viktorijos šeima į gamtą vežasi gertuvėse arba namuose turimuose buteliuose, taip pat termosuose. „Stengiamės kuo mažiau naudoti vienkartinių ar plastiko indų, butelių, juolab piknikaujant gamtoje – svarbiausia laikas kartu, o ne tik maistas. Mūsų tikslas – neprisidėti per daug maisto, indų, butelių, nes tikrai nesinori po pikniko grįžti į namus pilnais krepšiais atliekų“, – kalbėjo tinklaraštininkė.
Pasak pašnekovės, sąmoningi žmonės, vykdami į gamtą, būtinai pasiima kelis maišus atliekoms, tuomet į vieną keliauja plastikas, popierius, į kitą – mišrios atliekos.
„Piknikas daugeliui asocijuojasi su daugybe užkandžių, o juk vasarą gausu uogų, vaisių. Visuomet siūlau paieškoti alternatyvų: susipjaustyti šiaudeliais morkų, agurkų, pasiruošti uogų asorti. Kaskart, su šeima keliaudama į gamtą, stengiuosi paįvairinti užkandžius, pavyzdžiui, morkos puikiai dera su riešutų sviestu. Tikrai galima rasti puikių idėjų – kuo daugiau maisto pasiimti iš namų ir kuo mažiau pirkti“, – kalbėjo V. Klopova.
Primename svarbiausias taisykles, kaip tinkamai rūšiuoti pikniko metu susidarančias atliekas, kad jos vėliau būtų perdirbtos ir pakartotinai panaudotos.
Trumpa atmintinė, kur kokias atliekas mesti
- Geltonas konteineris – plastiko pakuotėms. Į jį meskite plastikinius maišelius, indelius, traškučių, sūrelių, ledų pakuotes, kombinuotas pieno produktų ar sulčių pakuotes bei metalines pakuotes ir kitas smulkias buityje susidarančias metalo atliekas (kamštelius, skardines, foliją ir kt.). Tiesa, jame ne vieta aerozoliniams flakonėliams, metalinei ar plastikinei tarai nuo dažų ir pavojingų cheminių valiklių. Tokias atliekas turime pristatyti į didžiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
- Mėlynas konteineris – popieriaus pakuotėms ir kitoms popieriaus atliekoms (knygoms, žurnalams, laikraščiams, lankstinukams, knygoms). Jeigu atliekos smarkiai suteptos – jas meskite į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, kuriame turėtų atsidurti ir panaudotos vienkartinės nosinaitės, popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius bei sauskelnės. Į mėlynąjį konteinerį taip pat negalima mesti traškučių pakelių, laminuoto, blizgančio popieriaus.
- Žalias konteineris – stiklo pakuotėms. Jame vieta visiems buteliams ir stiklo indams, duženoms. Tačiau čia negalima palikti lempučių, vaistų buteliukų, keramikos, veidrodžių, automobilių stiklų ar jų šukių.
Kitos naujienos
Apie rūšiavimą, kartu su „Atliekų reido“ vedėja Elena Karaliene
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.
Dažnai nė nesusimąstome: dėl neatsakingai išmestų atliekų kasmet kyla šimtai gaisrų
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių – gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku – neatvėsę pelenai.
Jurgita Nacevičienė: pasiruošimas krizinėms situacijoms suteikia pasitikėjimo
Šių dienų verslo realybėje bendrovės jaučia kasdienį spaudimą diegti inovacijas, o inovacijų sąvoka sąmonėje dažnai piešia technologinių proveržių, virsmo ir lūžio taško momentą. Visgi realybėje inovacijos dažniau yra taikomos negu kuriamos. Kada ir dėl kokių priežasčių įmonei verta diegti inovacijas, kokį realų pokytį veiklai bei klientams jos atneša, pasakoja Jurgita Nacevičienė, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ vadovė.