Ekspertas įspėja: samdant nelegalius statybinių atliekų vežėjus sumokama du kartus
Rudenį, kai gyventojai imasi remontų ir statybų, suaktyvėja ir nelegalūs atliekų vežėjai. Specialistai perspėja: patikėję įtartinai pigiomis jų paslaugomis žmonės galiausiai sumoka dvigubai – tiek iškart, tiek per komunalines sąskaitas, kai už neteisėtai pamiškėje išmestų atliekų sutvarkymą vėl tenka mokėti – tik jau visiems mokesčių mokėtojams.
„Šešėlyje veikiantys, jokių mokesčių nemokantys ir taisyklių nesilaikantys nelegalūs statybinių atliekų vežėjai susižeria pinigus iš patiklių gyventojų, o statybines atliekas nesivargindami išveža į artimiausią mišką. Galiausiai tie patys gyventojai dar kartą susimoka už tas pačias atliekas, nes jas vis tiek kažkam tenka sutvarkyti ir tai atsispindi sąskaitose“, – sako „Ecoservice“ statybinių atliekų tvarkymo skyriaus vadovas Antanas Rukša.
Anot jo, pagal galiojančią tvarką į sąvartynus statybinės atliekos priimamos tik išrūšiuotos, bet daliai gyventojų tai atrodo kaip didelis vargas. Todėl jie lengvai susigundo pažadais – „atvažiuosime, viską patys surinksime ir išvešime“.
Žala valstybei ir gamtai – milijoninė
Nelegalūs vežėjai atliekas pila ne tik pamiškėse – neretai jos atsiduria ir garažų teritorijose.
„Būna, atvažiuojame, sutvarkome, o po nakties vėl stūkso naujas kalnas. Kamerų nelegalai nebijo – važiuoja be automobilio valstybinių numerių arba palieka mašinas kiek toliau nuo jų, o veidus slepia po gobtuvais“, – pasakoja A. Rukša.
Skaičiuojama, kad rudenį ir pavasarį, kai statybinių atliekų susidaro daugiausia, nelegalūs jų vežėjai per mėnesį gali uždirbti ir kelis tūkstančius eurų, bet kartu padaro daug daugiau žalos.
Aplinkos apsaugos departamento atstovų teigimu, tikslios statistikos, kiek žalos kasmet padaro netinkamose vietose išverčiamos statybinės atliekos, nėra. Vis dėlto problemos mastą iliustruoja konkretus pavyzdys, užfiksuotas 2024 metais Vilniaus rajone, Kazbėjų gatvėje. Vien į šią teritoriją nelegaliai vežamos statybinės ir kitos atliekos aplinkai padarė daugiau kaip 4,6 mln. eurų žalos.
Kaip atpažinti nelegalius vežėjus?
Siekdami pažaboti nelegalius statybinių atliekų vežėjus, Aplinkos apsaugos departamentas kartu su skelbimų portalu Skelbiu.lt ėmėsi iniciatyvos didinti atliekų tvarkymo rinkos skaidrumą. Buvo sukurta speciali skelbimų kategorija, kurioje paslaugų teikėjai privalo nurodyti galiojantį atliekų tvarkytojų valstybės registro kodą. Tai reiškia, kad vartotojai gali lengviau atskirti legaliai veikiančias įmones nuo nelegalių atliekų vežėjų.
„Ecoservice“ statybinių atliekų tvarkymo skyriaus vadovas A. Rukša pabrėžia, kad tai tik vienas iš būdų, leidžiančių atpažinti šešėlyje veikiančius atliekų vežėjus. Yra ir daugiau požymių – tereikia būti atidiems.
„Yra du ženklai, kurie turėtų kelti įtarimą. Pirmiausia – neįprastai maža paslaugos kaina: nelegalūs vežėjai paprastai prašo 20–50 proc. mažiau nei dirbantys legaliai. Antras įspėjimo signalas – kai atliekos sumetamos į vieną krūvą, jų nerūšiuojant. Neretai tokie „geradariai“ pasisiūlo išvežti ir senas jūsų padangas“, – konstatuoja ekspertas.
Be to, specialistas pabrėžia, kad legaliai dirbantys vežėjai visada turi sutartis su sąvartynais, tad pakanka paprašyti parodyti jas, norint įsitikinti vežėjo patikimumu.
O kokios alternatyvos?
- Rukšos teigimu, didmiesčiuose nelegalūs atliekų vežėjai klesti kur kas labiau, nes ten tiesiog didesnis vykdomų remonto darbų kiekis. Mažuose miesteliuose situacija kitokia – ir statybų mažiau, ir žmonės ten dažniau savarankiškai imasi atliekų sutvarkymo.
Vis dėlto, kad ir kur gyventų, žmonės, anot „Ecoservice“ specialisto, turėtų įsiminti, kad visuose Lietuvos miestuose veikia didžiagabaričių atliekų aikštelės, kur gyventojai statybines atliekas gali palikti nemokamai.
„Tiesa, kiekviena savivaldybė nustato savo taisykles ir priimamų atliekų kiekį. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje vienas gyventojas per metus gali palikti iki 250 kg atliekų, o Kuršių nerijoje leidžiamas kiekis – dvigubai didesnis, 500 kg“, – paaiškina A. Rukša.
Pasak jo, nors aikštelės plačiai reklamuojamos, gyventojai statybines atliekas vis dar palieka ir prie mišrių atliekų konteinerių. Arba, jei kur netoliese vyksta statybos ar renovacija, gyventojai sulaukia, kada statybininkai baigia darbus ir į jų konteinerius sumeta savo statybines atliekas, senus klozetus, plyteles ir net baldus.
„Tai niekada nesibaigia gerai – galiausiai papildomas sąskaitas gauna visi gyventojai“, – teigia A. Rukša ir čia pat priduria, kad nepaisant įsisenėjusių įpročių ir nelegalių vežėjų gyvavimo gyventojų sąmoningumas pastebimai išaugo. Tai rodo pastaruoju metu ėmęs augti susidomėjimas statybinių atliekų išvežimu didmaišiais.
„Tai tvirti, maždaug kubinio metro talpos maišai, skirti remontų ar statybų metu susidariusioms atliekoms. Į vieną tokį maišą telpa iki 800 kilogramų statybinių atliekų – plytų, betono, gipso ar kitų smulkių atliekų. Jų naudojimui netaikomas dienos mokestis – didmaišį galima pildyti tiek savaitę, tiek mėnesį“, – nurodo A. Rukša.
Pasak specialisto, labai svarbu nuo pat pradžių didmaišį statyti tokioje vietoje, iš kurios jį būtų galima patogiai paimti sunkiasvore mašina. „Prikrauto maišo jau nepajudinsi – tai ne šiukšlių dėžė, kurią galima patraukti į šoną. O jei transportas negali privažiuoti, išvežti maišo nepavyks“, – pabrėžia jis.
Kai didmaišis tinkamai pastatytas ir pripildytas išrūšiuotų atliekų, gyventojui belieka išsikviesti specialųjį transportą, kuris atvyksta, maišą pakelia kranu ir išveža. Paimtos atliekos pasveriamos, jei reikia – papildomai išrūšiuojamos, o kas tinkama, panaudojama kelių statybai ar kitoms reikmėms. Likusi dalis sutvarkoma pagal aplinkosaugos reikalavimus – keliauja į perdirbimo aikšteles arba į legalius sąvartynus.
Nelegalių vežėjų medžioklė
Aplinkos apsaugos departamentas pastaraisiais metais itin sugriežtino kovą su nelegaliais statybinių atliekų vežėjais. Kontrolės priemonių arsenalas platus – nuo reidų keliuose iki automatinio interneto stebėjimo.
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį pareigūnai surengė 28 tikslines išvykas, skirtas statybinių atliekų tvarkymo kontrolei. Palyginimui: per visus 2024-uosius tokių išvykų buvo 30.
Kontrolės procesai tapo efektyvesni ir dėl skaitmenizavimo – aplinkosaugininkai dirba su bendra duomenų valdymo sistema „AADIS“, kurioje kaupiama informacija apie ūkio subjektus ir jų pažeidimus.
Į pagalbą pasitelkiamos ir technologijos – pradėjo veikti interneto robotas webcrawler, automatiškai identifikuojantis skelbimus, siūlančius nelegalią atliekų vežimo veiklą.
Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti prie tvarkos palaikymo. Interaktyviame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt kiekvienas gali pažymėti užterštas teritorijas – tai padeda greičiau identifikuoti problemines vietas ir inicijuoti jų sutvarkymą bei surasti atsakingus asmenis.
Kitos naujienos
Vilniuje – „Ecoservice“ dovana miestui: 30 ypatingų obelų Karoliniškėse
2025-10-23
Šiandien, spalio 23 d., Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, ties I. Šimulionio gatve, pasodinta 30 obelaičių – aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ dovana sostinei ir Karoliniškių bendruomenei, įteikta minint įmonės 30-metį.
Kartu su tyrimų agentūra „Kantar“ vykdome klientų apklausą
2025-10-22
Spalio 22–lapkričio 10 dienomis vykdome klientų apklausą, kuri padės geriau suprasti, kaip mūsų paslaugas vertina klientai ir ką galime daryti, kad patirtis būtų dar geresnė. Apklausą padeda įgyvendinti tyrimų agentūra „Kantar“.
Kviečiame į obelų sodinimo šventę Karoliniškėse
2025-10-20
Kviečiame visus į obelaičių sodinimo šventę – simbolinę „Ecoservice“ 30-ojo gimtadienio dovaną Vilniui ir Karoliniškių bendruomenei, kuri padės kurti dar žalesnį, labiau žydintį bei vaisiais džiuginantį miestą.