Meniu

Logo
EN

Vilniuje neturintiems rūšiavimo konteinerių bus dalinami specialūs maišai

Vilniuje neturintiems rūšiavimo konteinerių bus dalinami specialūs maišai

Tai, kas vienam yra atliekos, kitam gali būti puikiausia žaliava vienokiam ar kitokiam produktui gaminti. Šis paprastas sakinys atspindi vieną ryškiausių šių dienų tendencijų – žiedinę ekonomiką, kurią į priekį vis labiau stumia tiek tvarios veiklos siekiančios įmonės, tiek ir vartotojai. Modernūs, o kartais ir visai paprasti sprendimai gali paskatinti juos dar aktyviau rūšiuoti sukauptas atliekas ir taip prisidėti prie švaresnės aplinkos ir prie antrinio žaliavų panaudojimo. Vienas tokių – Vilniuje startuojanti rūšiavimo maišų dalinimo akcija.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, lietuvis per metus vidutiniškai sukaupia apie 433 kg atliekų ir vos 12-14 kg jų išrūšiuoja, nors perdirbimui atiduoti galėtų net apie 60 kg. Daugiausiai atliekų mūsų konteineriuose sudaro popierius, stiklas, plastikas ir metalas – atrodytų, niekam nereikalingos atliekos, tačiau perdirbtos jos gali būti naudojamos iš naujo tapti žaliava kitiems produktams.

Paprasti sprendimai – procesams palengvinti

Šiandien Lietuvoje galima rinktis iš kelių rūšiavimo variantų. Pavyzdžiui, rūšiuoti atliekas namuose ir jas nešti į bendrojo naudojimo rūšiavimo konteinerius. Individualių namų gyventojai kiemuose gali turėti atskirus konteinerius rūšiuotoms atliekoms – tai kur kas patogiau, tačiau juos turi ne visi namų ūkiai.

Nuo šiol, vilniečiams, kurie atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ aptarnaujamose zonose šalia individualių namų dar neturi rūšiavimo konteinerių, suteikiamas ir kitas sprendimas – rūšiavimo maišai. Tam, kad 60 kg surūšiuotų atliekų per metus taptų ne teoriniu paskaičiavimu, o artėtų realybės link, netrukus miestiečius, kurių teritorija rūpinasi „Ecoservice“ ir, kurie neturi rūšiavimo konteinerių, pasieks  8 tūkst. nemokamų rūšiavimo maišų partija. Viskas, ką gyventojui reikės padaryti – tai teisingai išrūšiuoti atliekas. Gyventojams bus dalinami du maišai. Vienas – stiklui ir kitas – kitoms antrinėms žaliavoms: popieriui, plastikui ir metalui. Šie, palikti prie buitinių atliekų konteinerių, kas dvi savaites bus renkami pagal buitinių atliekų išvežimo grafiką ir iš karto pakeisti naujais. Vienintelis svarbus aspektas gyventojams – atliekas išrūšiuoti teisingai. Popierines, plastikines ir metalines atliekas, paisant rūšiavimo taisyklių, mesti į pilkąjį, o stiklo – į žaliąjį maišą.

„Rūšiuojant atliekas svarbiausia išvengti kelių pagrindinių klaidų: į stiklo konteinerį ar maišą negalima mesti langų stiklų, stiklinių pakuočių su dažais ar gausiais maisto likučiais. Didžiausia klaida rūšiuojant popierių ir plastiką – prie jų priskirti sauskelnes, kitas buitines, maisto atliekas, kurios nėra perdirbamos, bei stipriai užteršia teisingai išrūšiuotas atliekas. Vis dėlto, rūšiavimo įpročiai greitai ir gana paprastai išugdomi, todėl apie tokias taisykles reikia galvoti tik tol, kol rūšiavimas – nauja idėja namuose“, –  patarimais dalijasi atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ antrinių žaliavų verslo vadovas Mindaugas Šeštokas.

Vieniems – atlieka, kitiems – žaliava

Kiekvienas kilogramas gyventojų teisingai išrūšiuotų ir atliekų tvarkytojų surinktų atliekų savo kelionę tik pradeda. Antrinės žaliavos, tokios, kaip stiklas, kartonas, plastikas, metalas, kombinuotos pakuotės, iš konteinerių patenka į  automobilius ir galiausiai į perrūšiavimo centrus. Ten jos kraunamos į modernius rūšiavimo aparatus, kurie atliekas dar kartą perrūšiuoja ir suskirsto.

„Perrūšiavimo procese ypatingai daug dėmesio skiriama plastikui, kadangi skirtingų rūšių plastikai yra tinkami skirtingiems galutiniams produktams. Pabaigus perrūšiavimo procesą, atliekos supresuojamos ir keliauja į perdirbimo įmones. Šiose, iš žmonių išmestų plastiko, popieriaus, stiklo ir kitų atliekų, pagaminama antrinė žaliava, kurią galima dar kartą naudoti. Būtent taip veikia dabar ypač populiarus žiedinės ekonomikos principas ir net gyvenimo būdas“, – sako M. Šeštokas.

Pavyzdžiui, perdirbtas plastikas tampa plastiko granulėmis, kurias galima lydyti ir vėl gaminti plastikinius daiktus. Metalinės skardinės gali tapti tiek naujo dviračio, tiek ir naujos mašinos dalimis ar būti naudojamos įvairių metalinių konstrukcijų sudėtyje. Popierius vėl tampa puikiai naudojamais popieriaus gaminiais – servetėlėmis, popieriniais rankšluosčiais ar sąsiuviniais.

Daugiau informacijos rasite čia.