Žaliųjų atliekų tvarkymas: ką daryti, kad nauda netaptų našta

Atbudus gamtai ir prasidėjus tradicinių aplinkos tvarkymo darbų sezonui dažnam kyla klausimas, kur dėti po rudens užsilikusias sodo bei daržo atliekas. Ieškodami savų tvarkymo būdų, vieni jas meta į komunalinių atliekų konteinerius, kiti – sudžiūvusių augalų, nugenėtų šakų ar supuvusių obuolių krūvas veža į sąvartynus, pamiškes ar dar blogiau – degina.

„Buityje susidarančių stiklo, popieriaus ar plastiko atliekų tvarkymas, rūšiavimas daugeliui jau yra tapęs kasdieniu įpročiu ir kelia vis mažiau klausimų. Tuo tarpu, kalbant apie sodininkystės, daržininkystės ar kitas biologiškai skaidžias atliekas, situacija yra kiek prastesnė“, – sakė Saulius Urbonas, ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius.

Argumentų turi ir mokslininkai

Biologiškai skaidžioms atliekoms be maisto pramonės įmonių atliekų dar yra priskiriamos įvairios miestų, sodų, žemės ūkyje susidarančios žaliosios atliekos (šakos, žolė, lapai, velėna, pjuvenos, kt.), taip pat išrūšiuotos virtuvės atliekos (daržovių ir vaisių lupenos, išspaudos, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai), kai kurios komunalinės atliekos (popierius, kartonas, natūralus tekstilės pluoštas) bei gyvulininkystėje susidarančios atliekos (natūralus pakratai).

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) docentės dr. Irinos Kliopovos, integruotas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas nuo šių atliekų susidarymo prevencijos iki jų medžiaginių, energetinių savybių pritaikymo, gaminant naujus produktus – aktuali mokslinių tyrimų tema, kurią jau kelis metus įvairiais aspektais nagrinėja APINI tarptautinės magistrantūros programos „Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba“ studentai.

„Kiekvienam biologiškai skaidžių atliekų srautui turi būti parinktas optimalus tvarkymo sprendimas, tačiau būtina užtikrinti, jog gaminant naujus produktus iš atliekų, nepadidėtų poveikis aplinkai. Taip pat skirtingo vertingumo kompostas gali būti pagamintas tik iš pirminio rūšiavimo būdu atskirtų biologiškai skaidžių atliekų (maisto pramonės, kavinių, komunalinių virtuvės atliekų, žaliųjų atliekų). Tuo tarpu centralizuotai tvarkant komunalines atliekas mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiuose, kol kas gaminamas taip vadinamas stabilatas, pritaikomas tik sąvartynuose – perdengti sluoksnius arba šlaitams formuoti“, – sakė I. Kliopova.

Kur dėti žaliąsias atliekas?

Anot docentės, vienas iš ekologiškiausių ir kartu ekonomiškiausių sodo ir maisto žaliųjų atliekų tvarkymo būdų yra namudinis kompostavimas.

„Tam gali būti naudojamos kompostavimo dėžės, taip pat populiarėja kompostavimas naudojant sliekus ir gaminant taip vadinama vermikompostą. Standartinėse uždaro tipo kompostinėse kompostas yra pagaminamas per vieną sezoną, tuo tarpu atvirose šis procesas gali užtrukti iki dvejų metų“, – aiškino I. Kliopova, pridurdama, jog norint, kad kompostavo procesas būtų efektyvus, reikia žinoti keletą būtinų sąlygų.

„Drėgmė atliekų krūvoje turėtų siekti 50–60 proc. Jei bus per drėgna – prasidės puvimas, ims sklisti nemalonūs kvapai, jei per sausa – masė išdžius. Taip pat prieš kompostuojant atliekos turi būti sumaišomos, atsižvelgiant į jose esančio azoto ir anglies kiekį, deguonies kiekis krūvoje turėtų sudaryti 15–20 proc., todėl vartyti atliekas būtina, bet periodiškumas priklauso nuo jų rūšies. Pavyzdžiui, jei kompostuojama nupjauta žolė, vartyti kompostą reikia dažniau, kitaip prasideda puvimas, bet, jeigu žolės masė sumaišyta su susmulkintomis šakelėmis arba medžių lapais, tai vartyti reikia rečiau. O komposto krūvos aukštis neturėtų viršyti 1,5 – 2 m“, – vardijo I. Kliopova.

Naudojant namudinį kompostavimą, į komposto mišinį jokiu būdu negalima mesti gyvulinės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų), taip pat virtų daržovių, sergančių augalų, piktžolių su subrendusiomis sėklomis, laikraščių, žurnalų, šunų bei kačių išmatų, kurios sudaro palankias sąlygas veistis įvairiems mikroorganizmams ir sutrikdo natūraliai vykstantį komposto gamybos procesą.

Nenorintiems kompostuoti – išeitis irgi yra

S. Urbono teigimu, žaliųjų atliekų tvarkymo problema neaplenkia ir didmiesčių gyventojų, kurie turimas žaliąsias atliekas atliekas dažniausiai meta į komunalinių atliekų konteinerius. Tokiu būdu žaliosios atliekos ne tik tampa našta atliekų tvarkytojams, bet ir kelia nepatogumus patiems gyventojams, pavyzdžiui, pūdamos ima skleisti nemalonų kvapą.

„Nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į biologiškai skaidžių atliekų surinkimo aikšteles arba pasinaudoti tik nuo šių metų pradėta siūlyti žaliųjų atliekų išvežimo paslauga, kuri gyventojams bus teikiama viso sezono metu, t. y. iki pat spalio mėnesio. Užsisakiusiems šią paslaugą bus pastatytas ir reguliariai kas dvi savaites tuštinamas atskiras 240 l talpos konteineris, skirtas tik žaliosioms atliekoms“, – dėstė „Ecoservice“ vadovas.

Už neatsakingumą baudžiama

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Andžej Dinikio teigimu, pareigūnus jau pasiekė pirmieji pranešimai apie deginamas šakas, lapus, tad nuo šiol ypatingas dėmesys bus skiriamas toms teritorijoms, kuriose gali būti savavališkai „tvarkomasi“ su žaliosiomis ar kitomis atliekomis.

„Su šia problema susiduriame pavasario ir rudens metu, vos tik atbudus gamtai ir prasidėjus tradiciniams aplinkos tvarkymo darbams. Toks neatsakingas elgesys su atliekomis yra pavojingas ne tik patiems degintojams, bet ir visiems aplinkiniams – esant stipriam vėjui ugnis gali greitai išplisti ir tapti nebevaldoma, taip pat daroma žala gamtai. Visada stengiamės pirmiausia paaiškinti gyventojams apie kylančias grėsmes, prašome užgesinti laužą, o žaliąsias atliekas kompostuoti arba priduoti į specialias surinkimo vietas. Dažniausiai tokių drausminamųjų priemonių pakanka, kitaip imamasi ir griežtesnių priemonių“, – komentavo A. Dinikis.

Bekompromisis „Tvarkymo ir švaros taisyklių“ nesilaikymas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį užtraukia baudą iki 600 eurų.

Pastebėję deginamus laužus, žolę, gyventojai kviečiami apie tai iš karto informuoti savo miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus telefonu (Vilniuje – 8 5 219 7948) arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.