Nelegalius atliekų sąvartynus augina ir nesąžiningi verslininkai

Interneto tinklalapiuose galima atrasti dešimtis skelbimų, kuriuose siūlomasi iš statybviečių pigiai išvežti statybines atliekas. Eksperimento metu tokie verslininkai dievagojosi, jog viską atlieka tvarkingai ir atliekų į pagriovius nepila. Tačiau kasmet vien Klaipėdoje tenka sutvarkyti apie 40 nelegalių sąvartynų. Visai neseniai Savivaldybė informavo, kad miesto teritorijoje teko papildomai surinkti apie 150 tonų nelegaliai išmestų statybinių atliekų.

Legaliai atliekas tvarkančios bendrovės puse lūpų šneka, jog tokie nelegalūs statybinių atliekų vežėjai pastaruoju metu itin suvešėjo. Ir blogiausia, kad jie atliekas išveža ne į sąvartyną ar perdirbėjams, o supila nuošaliose vietose taip darydami žalą gamtai.

Už toną – 35,5 Eur

Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) ekologės Ramunės Šličienės, statybinių atliekų klaipėdiečiai nepažeisdami įstatymų gali atsikratyti dviem būdais. Kiekvienas gyventojas kartą metuose 250 kg remonto ar griovimo šiukšlių turi teisę nuvežti ir nemokamai atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Jeigu statybinio šlamšto statant namą ar vykdant didesnės apimties remontą susidaro daugiau, šias atliekas reikia patiems nuvežti į Dumpių regioninį sąvartyną arba pasisamdyti vežėją.

„Tvarkingi statytojai iškart užsisako konteinerį ir į jį meta statybines atliekas. O Dumpių sąvartynas yra vienintelis visame Klaipėdos regione, į kurį galima vežti statybines atliekas. Čia jos sutvarkomos taip, kad nedarytų žalos aplinkai“, – sakė R. Šličienė.

Dauguma vežėjų turi sudarę sutartis su KRATC dėl atliekų vežimo. Yra tik vienas kitas vežėjas, kuris už atliekų pridavimą atsiskaito sąvartyno kasoje grynaisiais. 1 tonos statybinių atliekų priėmimo į sąvartyną kaina yra 35,5 Eur be PVM.

„Nelegalų“ įkainiai – nerealūs

„Jeigu už 10 kubinių metrų konteinerio statybinių atliekų išvežimą vežėjas paprašo 100 eurų, tai normaliam žmogui iškart turėtų sukelti įtarimą. Vien mokestis sąvartynui už tokį kiekį viršija 100 eurų. O kur dar kuro kaina, kelių mokestis, atlyginimas vairuotojui, mašinos amortizacija?“ – sakė UAB „Ecoservice Klaipėda“ generalinis direktorius Laimonas Žemaitis.

Jis neslėpė, jog žino apie nelegalius vežėjus, yra girdėjęs apie jų siūlomus įkainius. L. Žemaičio vadovaujamai bendrovei kartais tenka susidurti su juodais „nelegalų” darbeliais – savivaldybės „Ecoservice Klaipėda” samdo iškuopti nelegalius sąvartynus tiek Klaipėdos mieste, tiek visame regione.

„Tiesiai šviesiai sakau: tokie vežėjai – žmonės be sąžinės. Dėl vieno kito euro jie paverčia pamiškes ar lauko pievas šiukšlynais”, – sakė L. Žemaitis. Pasak pašnekovo, akivaizdu, kad Klaipėdos rajone nelegalių šiukšlynų daugiau, nes mieste pilti statybines atliekas nėra daug nuošalių vietų.

L. Žemaitis teigia, jog už statybinių atliekų išvežimą galimi du kainos skaičiavimo variantai: transportavimas ir 1 tonos kaina priimant į sąvartyną, arba kaina už kub. m (pilną konteinerį) su jau įskaičiuota sąvartyno kaina.

Statybinėms atliekoms bendrovė siūlo bent 6 skirtingų dydžių konteinerius nuo 7 iki 38 kub. m. Kuo didesnės talpos konteineris, tuo kub. m kaina mažesnė. Vidutinė 1 kub. m kaina įskaičiavus sąvartyno kaštus pas oficialius vežėjus siekia 14-16 Eur be PVM.

„Mes visada klientams siūlome įvairius variantus, nes statybines atliekas galima vežti ne tik į sąvartyną, bet ir atiduoti betono gaminių perdirbėjams – jie sumala stambias atliekas ir pagamina skaldą, gruntą keliams”, – pasakojo L. Žemaitis. Maždaug pusė „Ecoservice Klaipėda” surenkamų statybinių atliekų nuvežama į sąvartyną, o kita dalis – skaldos malėjams ir antrinių žaliavų perdirbėjams.

Pradeda išsisukinėti

„Vakarų ekspreso” žurnalistas atliko eksperimentą ir pabandė pasiaiškinti, kaip dirba statybinių atliekų išvežimo paslaugų teikimu internete besiginančios įmonės. Tinklalapiuose tokių skelbimų – daugybė. Skambindamas žurnalistas aiškino, kad netrukus ketina griauti nedidelį pastatą ir gali susidaryti keli konteineriai plytų ir betono gabalų. Kartu jis iš karto prašė pateikti įrodymus, kad su atliekomis buvo susitvarkyta tinkamai, nes tokios pažymos esą gali prireikti statybas prižiūrinčioms institucijoms. Vienas savivarčiu įvairaus tipo atliekas išvežantis verslininkas aiškino, kad kaina priklausys nuo to, kokios atliekos išvežamos, minėjo ir sąvartyno mokestį. Esant reikalui jis pažadėjo pateikti sąvartyno išrašytą sąskaitą.

Kitu numeriu atsiliepęs vyras atskleidė, jog dirba pagal verslo liudijimą ir gali išduoti kvitą, taip pat sąvartyno sąskaitą (tik kopijuotą). Jis nusistebėjo, jog prašome įrodymų, jog atliekų atsikratyta tvarkingai – esą su aplinkosaugininkais jam teko susidurti tik vieną kartą, kai bandyta atsikratyti senų baldų. Neva dažniausiai šie jokių popierių nereikalauja.

Trečiasis vežėjas, pradėtas klausinėti, ar galės įrodyti, jog atliekų atsikratė tvarkingai, pradėjo išsisukinėti.

„Mes tą betoną susmulkinti galime, panaudoti keliams lyginti, dar kur nors. Jei Statybų inspekcija ar aplinkosaugininkai ko nors prašytų, duokite jiems mano numerį ir aš viską su jais išsiaiškinsiu”, – bandė įtikinti už 100 eurų 10 kub. m statybinių atliekų konteinerį pasisiūlęs išvežti verslininkas.

Jis aiškino, jog jokių bėdų nekils, nes betonas ir plytgaliai nėra nieko pavojingo. Jei norėtume atsikratyti šiferio ar kokių gumų, tada neva būtų kitas reikalas.

Tvarkymui neužtenka pinigų

Per metus nelegalių sąvartynų tvarkymo darbams, kuriuose dažniausiai ir suverčiamos visokios statybinės atliekos, iš Klaipėdos miesto kišenės prireikia daugiau nei po 40 tūkst. eurų. Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tvirtino, jog per metus sutvarkoma maždaug 40 vietų dažniausiai atokesnėse teritorijose. Šiemet atliekas planuojama vežti arba jos jau buvo išvežtos iš Joniškės, Liepų, Tomo, Kaštonų gatvių, Šiaurės prospekto. Šiukšlintojai įsigudrina statybinį laužą palikti net skiriamosiose juostose, tarp daugiabučių namų ir kitur.

„Metams 44 teritorijoms tvarkyti buvo skirta 45 tūkstančiai eurų, bet matome, kad šių pinigų neužteks ir teks prašyti dar maždaug 20 tūkstančių eurų. Įsivaizduokite, kiek už tas lėšas galėtume sutvarkyti viešųjų erdvių, pasodinti gėlynų, įrengti suoliukų, šviestuvų ir taip toliau”, – sakė I. Šakalienė.

Blogiausia, kad vienąsyk suvertus atliekas ten jas pilti pradeda ir kiti žmonės. I. Šakalienė pripažįsta, kad nėra girdėjusi, jog būtų pavykę identifikuoti bent vieną šiukšlintoją.

„Atvažiuojame, matome, jog sunkvežimis atliekų iškratytas, bet atvežusiojo susekti mes neturime jokių galimybių”, – sakė I. Šakalienė ir pridūrė, jog per metus jokio pagerėjimo nepastebinti – atrodo, jog nelegalių sąvartynų net daugėja. Laimei, tik atliekų kiekiai nebėra tokie dideli.

Kad nėra priemonių suvaldyti šiukšlintojus, pripažįsta ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

„Tokia veika labai sunkiai sukontroliuojama. Yra buvę gyventojų pranešimų, kad jie mato, kaip iš konkretaus automobilio buvo iškrautos statybinės atliekos. Bet tai nutinka labai retai”, – pripažino K. Vintilaitė.

Nekontroliuoja?

Iš esmės statybinių atliekų likimą Lietuvoje kontroliuoja dvi institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) bei regioniniai aplinkos apsaugos departamentai.

Pasak VTPSI Konsultavimo skyriaus vyr. specialistės Tomos Kondrotaitės, pažymos apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei arba jų sutvarkymą reikalaujama tokiu atveju, kai statyba turi būti užbaigiama surašius statybos užbaigimo aktą – kai vyksta daugiabučių namų, ypatingųjų statinių, neypatingųjų statinių, kurių bendras plotas didesnis nei 300 kv. m ir juose vienu metu gali būti daugiau nei 50 žmonių, nauja statyba ar rekons- travimas.

Kaip sutvarkytos atliekos VTPSI taip pat gali pasidomėti, jei vykdomas planinis statybos patikrinimas. Apie pažeidimus būtų informuotas atitinkamo re- giono aplinkos apsaugos departamentas. Tačiau ar tokia kontrolė išties vykdoma ir kiek fiksuota pažeidimų, inspekcijos atstovė atsakyti negalėjo – esą tokios statistikos įstaiga neturi.

Kad kontrolės mažai, pripažįsta ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktorius Andrius Kairys. Jis tvirtino, jog KRAAD dalyvauja tik užbaigiant didelius ir rimtus projektus, jų metu yra patikrinamos ir atitinkamos pažymos apie atliekų sutvarkymą. Visais kitais atvejais tikrinimus vykdo statybos inspektoriai.

Pasak A. Kairio, atvejų, kai statybinės atliekos supilamos draudžiamose vietose, iki šiol pasitaiko nemažai.

„Neretai jos supilamos valstybiniuose žemės sklypuose, padaromi sąvartynai, kuriuos dažniausiai tenka tvarkyti savivaldybėms. Kai atliekos atsiduria miške, išsikuopti tenka miško valdytojams. Dažniausiai pagelbėja pilietiški žmonės, kurie užfiksuoja atliekas atvežusį automobilį ir mums apie tai praneša. Tačiau nubaustų nėra daug. Būna situacijų, kad tenka atlikti net detektyvo veiksmus – atliekose ieškoti dokumentų ar kitų daiktų, pagal ku- riuos galime atsekti šiukšlių savininką. Esame užfiksavę, jog taip elgiasi ir įmonės. Bet tai atvejai, kai jos bandė atsikratyti savo pačių atliekų”, – pridėjo A. Kairys.

Straipsnis iš dienraščio „Vakarų ekspresas“ ketvirtadienio numerio.